Mes rodome jums Kelią...
... Kelias, paprasčiausiai duodantis jūsų sąmonei kryptį, orientuojantis jus teisinga kryptimi.
Kai jūs žinote, kokia kryptimi jums eiti, jūs galite patys numatyti viską, kas bus jums reikalinga pasiimti su savimi į kelionę.
Jūs rasite ir dvasinius instrumentus, labiausiai jums tinkamus, ir dvasines praktikas, ir dvasines metodikas.
Bet jūs jau nesiblaškysite tai šen, tai ten, nes kryptis, vidinis orientyras, jūsų sąmonės kompasas turi teisingą kryptį.
... Įsivaizduokite, kad jūs matote priešais save viršūnę, Dieviškojo Sąmoningumo Viršūnę su blizgančia sniego kepure, kuri ją dengia.
Kai jūs išsiruošiate į kelionę link šios viršūnės, tai jūs įeinate į mišką, vaikščiojate po tarpeklius, laipiojate uolomis ir jūs jau nebematote prieš save viršūnės.
Šitai panašu į tai, kaip jūs papuolate į kokios nors bažnyčios ar organizacijos struktūrą, su savo taisyklėmis, dogmomis, normomis.
Jus tiesiog apraizgo nepraeinami dogmų ir taisyklių krūmai.
Niekas jau neprisimena, kam šios taisyklės buvo sugalvotos, bet iš jūsų reikalaujama, kad jūs būtinai laikytumėtės šių taisyklių, kitaip jūs arba degsite pragare, arba jums atsitiks visos jūsų pasaulyje įsivaizduojamos nelaimės.
Bet jeigu jūs prisimenate, nuolatos prisimenate apie tą Dieviškosios Sąmonės viršūnę, link kurios jūs einate, tai jūs praeisite per šį krūmą, besikabinantį už jūsų savo spygliais ir jis jums nepakenks.
Lygiai taip pat, jeigu jūs įeinate į tankų mišką, sudarytą iš amžiais gyvuojančių religijų dogmų ir jūs jau nebematote per šias dogmas ir taisykles net žydro dangaus, jūs prisimenate apie Dieviškąją Viršūnę, link kurios jūs keliaujate ir randate išėjimą iš šio miško.
…Kai jūs tęsiate kelionę ir pradedate lipti per uolas ir akmenų tarpeklius, sudarytus iš naujų mokymų, jaunų ir dar labai slidžių ir svyruojančių, tai jūs prisimenate apie Dieviškąją viršūnę ir gaunate pagalbą ir palaikymą, kaip draugo ranką arba lyną, nuleistą jums jūsų brolių, kurie jau pasikėlė aukščiau.
…Mes kreipiamės ne į tuos, kurie rado nusiraminimą miško laukymėje prie upelio, pripildytoje paukščių čiulbėjimo ir drugelių plasnojimo.
Šios laukymės panašios į tuos mokymus ir sektas, kur jums įtikinama, kad jūs būdami jūsų pasaulyje turite siekti palaimos, jūs turite visus mylėti, turite rodyti tik geras žmogiškas savybes.
… Jūsų pasaulyje negali būti tobulybės.
Ir kuo ilgiau jūs vaidinsite šventuosius, tuo skausmingesnį smūgį patirsite.
Smūgį, kuris pažadins jus iš miego puikioje laukymėje ir pašauks jus kopti į viršūnę, įveikiant save, įveikiant savo netobulumą.
Lipimo metu išryškės visi jūsų sopuliai, visos traumos, gautos ne tik šiame, bet ir praeituose įsikūnijimuose.
Jūs judėsite į priekį, įveikdami šių traumų, sumušimų, žaizdų, ligų skausmą.
Mūsų užduotis duoti jums kelią, duoti jums teisingą kryptį, tačiau eisite jūs patys, kiekvienas savo individualiu keliu.
Bet gavę teisingą kryptį, jūs jau niekada nepaklysite.
Mes parodome jums kelią į aukščiausią Dieviškos realybės pasiekimo viršūnę.
Štai Kelias. Eikite. Drąsiai siekite,
tik nesustokite savo vystymesi.
Pirmyn!
