Meditacija į Motinos liepsną
Meditacija lydima F.Šuberto muzikos "Ave Maria".
Kai Šventoji Dvasia, savyje įkūnijanti Motinos spindulį, nusileido į Marijos nekaltą sąmonę ir Aukščiausiojo jėga apgaubė ją, jos įsčiose susijungė Alfos ir Omegos energijos, kad išsipildytų išsvajotas pranašavimas apie Mesijo atėjimą. Savo atsidavimu Motinos Spinduliui ir tyram Kristaus sielos paveikslui, Marija įmagnetino savo keturiuose žemuosiuose kūnuose ir čakrose galingą Omegos poliarinį fokusą.
Dievo, kaip Motinos įsisąmoninimas buvo tiek realus Marijos sąmonėje, o jos susitapatinimas su Motinos Liepsna tiek pilnas, kad tikrajame savo „aš“, kaip Dievo supratime, Materijos plane ji tapo Motinos įsisąmoninimu Pačiame Dievuje. Iš čia Gabrieliaus sveikinimas:“Džiaukis, Palaimintoji! Dievas su Tavimi; Tu palaiminta tarp moterų“.
Tarp moterų kartų Marija išsiskyrė ir buvo apdovanota Sielos-Alfos palaiminimu. Tačiau ši malonė buvo Įstatymo įvykdymas, nes Kosminės Mergelės kraitis, sukauptas jos Materijoje, tapo įmagnetinančiu faktoriumi, dėl kurio Šventoji Dvasia ir Aukščiausiojo Dievo sėkla susijungė jos įsčiose dėl nekalto Jėzaus—Kristaus būtybės pradėjimo.
Marijos šlovinimas, užrašytas pirmame „Luko Evangelijos“ skyriuje, yra šios Izraelio dukters garbinimas, kurios siela šlovino Dievo Įstatymą, Dievo žodį ir Šventosios Dvasios sėklą. Ir jos Dvasios džiaugsmas – tai džiaugsminga AŠ ESU Buvimo energija, sruvenanti per jos būtybę ir per visus jos centrus. Tai – jos Dievo ir Išgelbėtojo šviesa.
„Šlovinime“ Marija išreiškia garbinimą AŠ ESU Buvimui, subrendusiam „Savo vergės susitaikymui“. Palaimintoji suvokė, kad jeigu ne AŠ ESU TAS KAS AŠ ESU dvasia, motinos energijos stuburo pagrinde liktų nejudančios. Bet dėl Dvasios virpėjimo jos būtybėje, ji įsisąmonino gyvybės šaltinį – visame, kam ji davė gimimą, visuose cikliniuose energijų išsiliejimuose iš čakrų, patvirtinančių kylančios Motiniškos liepsnos tėkmės palaimą.
Visiems, įsimylėjusiems į Motinos liepsną, sakau : jūs panašūs į Viešpatį. Nes toks gyvenimo Žemėje tikslas – pasotinti ugnies, oro, vandens ir žemės planus ištikimybe Motiniškajam spinduliui.
Pakelti kultūrą ir civilizaciją, pasotinant juos šviesa, šviesos išmatavimais, šviesos ketinime būti Dievu visame pilnume – „Teateinie Tavo Karalystė...kaip danguje, taip ir žemėje“ - štai, neabejotina, tikra sielos paskirtis. Kuo daugiau žmonių palinks prie Dieviškosios Motinos pėdų, šlovindami ir garbindami, tuo daugiau pritrauks Tėvo ir Sūnaus šviesos Šventosios Dvasios ugnių susiliejime kiekviename iš jų.
Meditacijoje panaudotas tekstas iš Džval Kulo knygos “Žmogiškoji aura“