Šiuolaikinė žmonijos bendrija yra gilioje sisteminėje krizėje. Tam, kad išvesti visuomenę iš šios krizės, nepadės jokia ekonominė, finansinė ar politinė reforma.
Vienintelis, kas gali padėti žmonijai dabartiniame etape, tai Dvasingumo ir Dorovingumo atgimimas. Dorovingumas yra kiekviename žmoguje. Tai – jo Sąžinė, Dievas jo sieloje.
Dievo sąvoka labiausiai siejama su religingumu, su bažnyčia. Tuo pačiu Dievas suvokiamas esantis kažkur, ne žmogaus viduje. Štai todėl ir eina žmonės į šventoves ieškodami Dievo. Tačiau Dievas žymiai arčiau mūsų, jis visada su mumis: mūsų širdyse. Mums tik reikia suvokti šią svarbią tiesą ir grąžinti į mūsų gyvenimus Dievą, pripildyti juo savo sąmonę.
Dievas žmoguje pasireiškia, kaip jo Sąžinė, kuri vykdo dorovingumo savikontrolę ir visada žino, kas gerai, o kas blogai, kur Gėris, o kur Blogis.
Kai kurioms euriopietiškoms šalims žodis „dorovė” yra mažiau žinomas, daugiau vartojami jo sinonimai etika ir moralė, kurie atkeliavo pas mus iš iki krikščionybės periodo Europos. Senosios Graikojos terminas ethos reiškia būdą, charakterį ir jo lotyniškas variantas moralis reiškė
dorybių visumą. O rusiškame analoge – žodis dorovingumas, kuris kilęs iš senovės slavų žodžio dora, savyje turi dar vieną (giliai slypinčią) prasmę: ryšys su Dieviškąja Išmintimi.
Šiais laikais europos šalyse žodis dorovingumas palaipsniui dingsta iš kasdienio vartojimo ir kuo žmogus jaunesnis, tuo mažiau jis žino šį žodį. Vis dažniau sąvoka dorovingumas siejama su bažnytinėmis dogmomis ir draudimais, į kuriuos žiūrima, kaip į pasikėsinimį į asmenybės laisvę. Sąžinės sąvoka tampa nemadinga, nešiuolaikinė, ne visada turi savyje pozityvią prasmę, todėl, kad sąžinė ne visais atvejais racionali, protinga materialiu požiūriu, kuris vartotojiškoje visuomenėje yra vyraujantis. Vis dažniau pati sąvoka Dievas įgyja negatyvią prasmę. Ši tendencija dirbtinė ir daugelio masinės informacijos priemonių sumaniai palaikoma.
Atsisakydama nuo dorovingumo, nuo Dievo – kaip Aukščiausiojo Dorovingumo Įstatymo, mūsų civilizacija pradėjo degraduoti. Pasekmės akivaizdžios.
Bedvasėje ir nesąžiningoje visuomenėje pradeda vešėti visos ydos, negatyvai ir agresija. Būtent dorovingumo trūkumas gimdo visas likusias problemas: terorizmą, nusikaltimus, vagystes, siekį pasipelnyti, korupciją, lytinius iškrypimus, vienalytes santuokas, negatyvus masinės informacijos priemonėse, kovinius kompiuterinius žaidimus, išėjimą į virtualią realybę, stresus, sielą naikinančią trankią muziką, tabaką, alkoholį, narkotikus…
Visuomenės problemos auga, kaip vėžinės ląstelės ir visuomenė pradeda išsigimti.
Priesakai „nežudyk“, „nevok“, „neliudyk melagingai“ tūkstantmečius egzistuoja daugelyje pasaulio religijų, tačiau nusikalstamumas kasmet auga. Valstybė priversta išlaikyti didžiulį teisėtvarkos aparatą, eikvoti didžiules lėšas kalėjimų išlaikymui. Tačiau visi šie gausūs resursai galėtų būti panaudoti kitiems, žymiai reikšmingesniems visuomeniniams projektams, jei paties žmogaus viduje būtų Aukščiausiojo Dorovingumo Įstatymo – Dieviškojo Įstatymo suvokimas.
Kyšius imantys valdininkai tikisi gyventi ilgai ir laimingai. Tačiau jei jie turėtų Dievą širdyje ir žinotų, kaip veikia Dieviškasis Įstatymas, tai jie suprastų, kad visą tai, ką pasės, anksčiau ar vėliau grįš pas juos bumerangu.
Pagrindinės masinės informacijos priemonės, veikiančios milijonų protus, paromis iš ekranų transliuoja reklamą, negatyvias naujienas, „muilo operas“ ir detektyvus, susirūpinę tik kuo daugiau uždirbti pinigų. Tačiau, jei telekanalų vadovybėje dirbtų aukšto dorovingumo žmonės, kurie nepataikautų vidutiniam sąmonės lygiui, o skirtų savo laiką ir jėgas auklėjamojo, filosofinio ir estetinio pobūdžio filmų bei laidų kūrimui, tai automatiškai imtų mažėti visuomenės problemos.
Kodėl mes Dievą pašalinome iš savo gyvenimo? Geriausi žmonijos atstovai: kompozitoriai, rašytojai, poetai, kultūros veikėjai, mokslininkai – visi jie savo gyvenime ateidavo į Dievo supratimą.
Mokslininkai, tame tarpe mūsų amžininkai, atlikdami tyrinėjimus kiekvienas savo srityje, įrodė mūsų pasaulio Dieviškumą. Matematikų, fizikų ir astrofizikų iš įvairių pasaulio šalių – I. L. Rozentalio, V. A. Nikitino, S. Vainbergo, R. Brojerio, F. Daisono, D. Polkinchorno , D. Barrou, F. Triplerio, D. Džino ir kt. tyrimų rezultatai – leido mokslininkams padaryti išvadas apie egzistuojantį Aukščiausiąjį Protą, kuris valdo Visatą.
Panašius tvirtinimus įvairiu metu yra pateikę: Albertas Einšteinas, Maksas Plankas, Čarlzas Darvinas, K. Flammarionas, N. I. Pirogovas, F. Krikas, A. D. Sacharovas, P. P. Gariajevas, S. V. Zeninas ir daugelis pasaulio mokslininkų.
Jei jau mokslininkai įrodė Dievo egzistavimą, kodėl mes droviai nutylime arba tyčia atsisakome nuo Jo egzistavimo? Kodėl mes atsiribojame nuo Dievo savo gyvenime? Juk iš gyvenimo pašalinus Patį Svarbiausią, mes prarandame šerdį, ašį, orientyrą, gyvenimo prasmę, nustojame evoliucionuoti ir paprasčiausiai chaotiškai judame išmirimo link.
2014 metų balandžio mėnesį mes sukūrėme tarptautinį Visuomeninį Judėjimą „UŽ DOROVĘ !“ ir sudarėme Dorovingumo Kodeksą su 10 paprastų nuostatų. Ko mes norime? Mes norime, kad žmonėse vyrautų sąžinė, dorovingumas. Kad visų pirma – kiekviename žmoguje, kiekvienoje šeimoje būtų pagarba Aukščiausiam Dorovingumo Įstatymui. Kad dorovingumas taptų bet kurios valstybės ir visos žmonijos ideologija!
Dieviškasis Įstatymas yra vieningas visai žmonijai, jo pagrindai yra visuose tikruose tikybos mokymuose, religijose ir dvasiniuose-doroviniuose mokymuose. Tūkstantmečiais į žemę ateidavo didieji Mokytojai, Išminčiai, nešdami dorovinius, dieviškuosius priesakus. Ir ten, kur jie tapdavo visuomeninės santvarkos pagrindu, ten visuomenė klestėjo. Kai tik Dievas ir dorovinės vertybės būdavo išimamos iš apyvartos, ten tuoj pat prasidėdavo irimas iki visiško žlugimo ir sunaikinimo.
Grąžinant Dievą į kiekvieno žmogaus gyvenimą ir visuomenę valstybės ideologijos lygyje, mes gausime visas tikras gėrybes: fizinę, psichinę ir dvasinę sveikatą, stiprią šeimą, pagrįstą Meile ir tarpusavio pagarba, naujas bendradarbiavimo formas, pasaulį be karų ir konfliktų, kur kiekvienas su kiekvienu elgsis broliškai.
Pabrėžiame, kad sąvoka „gražinti Dievą“ mes neturime mintyje, kad įsivyrautų kažkuri religija arba tikėjimas. Žodžiu „Dievas“ mes suprantame Dorovės Įstatymą.
Per vienos žmonių kartos laikotarpį įmanoma sukurti aukšto dorovingumo, Dievišką aplinką valstybėje, sukurti šioje valstybėje visuomeninius santykius, kurie atitiktų aukštos moralės ir dorovingumo kriterijus. Ir, kaip pasekmė, visa tai sudarys sąlygas valstybei suklestėti.
Štai todėl Judėjimas „UŽ DOROVĘ!“ sudarė programinį dokumentą – „Aukšto Dorovingumo Doktriną“, kuri išreiškia požiūrį į visuomenės dabartinę padėtį, nurodo pagrindinius vertybinius orientyrus, pateikia bazinių sąvokų apibrėžimus, siūlo išeities iš ideologinės krizės kelius. Doktrinoje sulyginamos dabar pasaulyje egzistuojanti vartotojiška visuomenė su aukšto dorovingumo visuomene – sulyginant pagrindines sąvokas, tokias, kaip Dievas, žmogus, fizinis pasaulis, visuomenė, laisvė, valdžia ir kt.
„Aukšto Dorovingumo Doktrina“ turi aukšto dorovingumo visuomenės ideologijos koncepciją, kuri gali pasitarnauti formuojant valstybinę politiką, ruošiant tikslines programas dorovingumo kėlimo srityje.
Viskas mūsų gyvenime priklauso nuo to, kiek mes sugebėsime įsileisti į savo gyvenimą Dieviškąjį Įstatymą. Atėjo laikas peržiūrėti visą vertybių sistemą, visus tarpusavio santykius visose gyvenimo srityse. Dorovingumo sąvoką reikia iškelti į valstybinės ideologijos rangą. Liaudies sąmonėje būtina apgyvendinti Dievo, kaip Visatoje egzistuopjančio Aukščiausio Dorovingumo Įstatymo, supratimą. Valstybiniu lygiu būtina propaguoti tokias sąvokas, kaip garbė, nuoširdumas, gėris, kuklumas, geranoriškumas ir kt. Kiekvienam žmogui reikia pradėti daryti tik dorovingus pasirinkimus savo gyvenime. Tam, kad iš viršaus, iš valdžios ir iš apačios, iš liaudies širdžių sudygtų šis Dorovingumo supratimas. Tam, kad pagaliau Dievas užimtų mūsų gyvenime svarbiausią vietą. Tam, kad Naujojoje Epochoje žmonija pasijustų Dievo vaikais, suvoktų savo Dieviškąją kilmę ir įgytų harmoniją, ramybę, džiaugsmą, laimę, kurios nusipelno!
Jei jums artima laiško idėja, jūs galite išreikšti savo pritarimą tiek Atviram laiškui, tiek ir Judėjimui „UŽ DOROVĘ!“ adresu: http://www.z-n.center. Kad įvyktų dorovingumo atgimimas visuomenėje, labai svarbu pritarimas darbais ir pastangų suvienijimas.
T. N. Mikušina, visuomeninė veikėja, Omskas
E. J. Iljina, TVJ “UŽ DOROVĘ!“ Prezidentė, Novosibirskas
