Atėnė Paladė, Didingoji Deivė-Motina
Atėnė Paladė – aukščiausios pasaulinės visa nugalinčios jėgos atstovė, ji viena iš labiausiai garbinamų Senovės Graikijos deivių, priklausanti didžiųjų olimpo dievų dvyliktukui. Ji buvo garbinama kaip žinių, menų ir amatų deivė; mergelė-karė, miestų ir valstybių, mokslo ir meno, proto, įgūdžių, išradingumo globėja.
Atėnė Paladė ypatingai domina daugelį tyrinėtojų, nagrinėjančių sakralinę mitų apie jos veiklą, vardą ir atributus, reikšmę.
Atėnė išsiskiria likusiame graikų panteono fone. Skirtingai nei kitos moteriškos lyties dievybės, ji apsirengusi šarvais, rankose laiko ietį, ją lydi šventi gyvūnai.
Būtini jos atvaizdo atributai yra:
1. Šalmas (kaip taisyklė Korinto su aukšta ketera),
2.Egidė (skydas) (aptemtas ožkos oda ir papuoštas Medūzos Gorgonos galva),
3. Deivė Nika palydovės asmenyje,
4. Alyvmedis – šventas senovės graikų medis,
5. Pelėda,
6. Gyvatė.
Ką gi reiškia šie atributai?
Šalmas ir skydas – tai tradiciniai kariniai simboliai, juk Atėnė – mergelė-karė, daugelis tai aiškino kaip lygybės tarp vyrų ir moterų simbolį, o taip pat meistriškumo karo mene simbolį, nes Atėnė – teisingų karų deivė.
Nika – senovės graikų mitologijoje sparnuota pergalės deivė, ji dažnai lydi Atėnę Paladę, nes yra sėkmingo rezultato, laimingos išeities simbolis.
Alyvmedis – šventas medis, išminties simbolis. Vieną iš šio medžio simbolikos aiškinimų pateikia neoplatonikas Porfirijus: “… alyvmedis Dieviškosios Išminties simbolis. Tai Atėnės medis, Atėnė gi yra išmintis… Amžinai žydintis alyvmedis pasižymi kai kuriomis savybėmis, patogiausiomis sielos kelių kosmose žymėjimui… Vasarą lapai baltąja puse pasisuka į viršų, žiemą šviesesnė pusė nusigręžia žemyn. Kai maldose ir maldavimuose į viršų tiesiamos žydinčios alyvmedžio šakelės, tikimasi, kad pavojų prieblanda bus paversta į šviesą… Taip ir kosmosas valdomas amžinos ir amžinai žydinčios intelektualiosios gamtos išminties, kuri suteikia pergalingą apdovanojimą gyvenimo atletams ir išgijimą nuo daugelio sunkumų”1.
Pelėda – senovės graikų mitologijoje išminties ir žinių simbolis, nes prigimtinės paukščio elgesio savybės graikams priminė atsiskyrimo, vienumos siekiančius filosofus, o pelėdos sugebėjimas matyti tamsoje ją padarė įžvalgumo simboliu.
Gyvatė – taip pat tradicinis išminties simbolis.
Atėnė Paladė yra senovės graikų karžygė ir padeda jiems atlikti žygdarbius. Ji padeda Persėjui nugalėti Medūzą Gorgoną, o Kadmui nugalėti drakoną ir tapti Fivų karaliumi. Būtent mergelė-karė tapo Heraklio globėja ir padėjo jam jo žygdarbiuose. Atėnė taip pat globojo herojus Ilijadą ir Odisėją. Tokių pavyzdžių graikų mitologijoje daugybė. Deivė Atėnė visada lydi didvyrius.
Kas tie didvyriai? „Didvyris” pažodžiui iš senovės graikų reiškia „narsus vyras, vadas”. Man atrodo, kad svarbiausias čia yra žodis „vadas”, t.y., tas, kuris veda kitus žmones ir, sutikite, kad ir koks būtų sėkmingas ir drąsus vadovas, jei jis neturi išminties, tai daugelis jo bandymų bus pasmerkti žlugimui. Išmintingas žmogus vadovaujasi mintimi, bet ne chaotiška, kaip dažnai tai būna mūsų kasdieniame gyvenime, o ta, kurios pagrindas yra meilė, kitaip kalbant, sudvasinta. „Žmogus turi sugebėti valdyti savo mintis”2.
Pasidomėkime legenda apie deivės-karės gimimą.
Jos atėjimas į pasaulį neįprastas. Labiausiai paplitusi Hesijodo „Teogonijos” pasakojimo versija, kurioje pasakojama, kad Atėnės tėvas buvo Dzeusas – svarbiausias Olimpo dievas, valdantis visą pasaulį, o motina – Metida, arba kitaip Metis, senovės Graikijos mitologijoje ji įkūnijo išmintį ir buvo pirmoji Dzeuso žmona.
Uranas (Dangaus dievas) ir Gaja (Žemės deivė) išpranašavo Dzeusui, kad jo žmona pagimdys sūnų, kuris jį pranoks. Kad tai neįvyktų, Metidai pastojus Dzeusas užmigdė ją švelniomis kalbomis ir prarijo; trečią dieną po to, iš jo galvos sujungusi tėvo ir motinos išmintį, gimė Atėnė. Jai gimti padėjo Ugnies dievas Hefaistas ir vienas iš titanų, žmonių gynėjas Prometėjas. Hefaistas trenkė per įsiskaudėjusią Dzeuso galvą kūju, o priėmė Atėnę Prometėjas (jo vardas reiškia „pirmiau mąstantis”, „numatantis”).
Kokia yra alegorinė legendos prasmė?
Štai ką rašo Herodotas savo istoriniame traktate: „O apie persų papročius, tai … aukas Dzeusui įprastai jie atnašauja ant kalnų viršūnių ir visą dangaus skliautą jie vadina Dzeusu3”. Taigi Herodotas persų dievą Ahura Mazdą asociavo su senovės graikų dievų tėvu Dzeusu.
Marko ir Elizabet Profet knygoje „Valdovai ir jų Buveinės” parašyta: „Pakylėtieji Valdovai moko, kad vyriausias zoroastrizmo Dievas Ahura Mazda – tai Sanat Kumara. Vardas „Ahura Mazda” reiškia „Išmintingas Viešpats” arba „žiniomis apdovanojantis Viešpats”.
Kitais žodžiais tariant, Dzeusas (Ahura Mazda – Sanat Kumara) – tai Proto dievas, kuris susijungęs su išmintimi (Metide), sukūrė dukrą Atėnę Paladę.
Dabar mums atrodo keistas toks neįprastas dievaitės gimimas. Tačiau J. P. Blavatskajos „Slaptojoje Doktrinoje” dažniausiai pateikiamuose fragmentuose iš Dzian knygos parašyta: „…Valia-Sukurti Valdovai, nukreipti Gyvybės-Davėjo dvasios…”
Štai T. N. Mikušinos knygoje apie tai aiškinama:
„Slaptosios Doktrinos” autoriai paaiškina kaip vystėsi žmonija…
Įvairiuose senovės mokymuose… minimos Aukščiausiosios Dvasios… kurios yra „pirmą kartą pagimdytos” Brahmos, pagimdytos Proto…” 4 .
Kitaip sakant, mintis buvo viso esamo pirminis pagrindas ir Aukščiausieji Valdovai, arba Dievai, pirmiausiai gimdavo būtent su jos gyvybę kuriančios galios pagalba.
Todėl drąsiai galime daryti išvadą, kad Atėnė Paladė – tai dieviškosios minties įsikūnijimas, dieviškasis valios pasireiškimas, arba erdvės mintis. O mums žinoma, kad mintis – tai energija ir Agni-Jogoje parašyta, kad „iš visų kuriančių energijų pati aukščiausia išlieka mintis”, todėl senovės graikai taip garbino deivę, kuri stovi greta Dzeuso. „Net žemiška mintis gali judinti materialius daiktus – galima tik įsivaizduoti visą kuriančią Aukščiausiojo Pasaulio galią!” 5
Iš čia kilusi ir Atėnės Paladės veiklos įvairovė. Ji ne tik deivė-karė, bet ir amatų, meno, miestų globėja, gydytoja, pranašautoja, audėja, t.y. ji visur ir visame, kur reikalingas minties buvimas.
Jei prisiminsime, kad legendos žmonėms duotos ne veltui, galėsime įsivaizduoti kokia kosmine galia buvo apdovanota deivė Atėnė, joje Meditos išmintis, Hefaisto ugnies jėga ir Prometėjo įžvalgumo galia. „Kosminis Kvėpavimas yra Erdvės ugnis. Visi kosminiai reiškiniai prisodrinami ugnimi, ir mintis… yra ugnis”6.
Atėnei Paladei buvo suteikta daug vardų ir epitetų, kurie atskleidė deivės funkcijas, padėdami žmonėms suvokti jos reikšmę: Arija – išpirkėja, Bulaja – patarėja, Aglavra – šviesos-orinė, Poliuhos – miestų gynėja, Ergana – darbininkė – visa tai deivės vardai, vienaip ar kitaip vaizduojantys Dieviškąją Išmintį. Jai buvo priskiriami įvairūs epitetai, padedantys suprasti ir paaiškinti jos funkcijas.
Pavyzdžiui Homeras naudoja epitetą „pelėdakė”, tai yra pelėdos akimis arba šviesiomis akimis. Ir tikrai, aprašymuose dažnai pabrėžiamos didelės spindinčios deivės akys. Net šioje smulkmenoje pasireiškia didi išmintis, simboliškai užšifruota senovės legendose: „Ugnis… pastebima tik akyse, žodžiai jos neišreiškia, negalima jos nupiešti, nes jo liepsna toje mintyje, kuri neišreiškiama per kūnišką apvalkalą. Tik akių veidrodis praleidžia aukščiausios minties kibirkštis. Tos akys atskirs kosminių spindulių, kuriuos grubus regėjimas pavadins tiesiog saulės šviesa, kibirkštis”7.
Nenuostabu, kad senovės graikams Atėnė buvo reikšminga kaip Dzeusas, o kartais net reikšmingesnė.
Atkreipkime dėmesį ir į patį žinomiausią antrą deivės vardą – Paladė. Pasak vienos legendos, antras vardas Atėnei buvo suteiktas, kai ši nugalėjo į ožį panašų skraidantį gigantą Palantą, kuris, kai titanai sukilo prieš dievus, norėjo prieš Atėnę panaudoti prievartą, bet deivė nugalėjo gigantą, nudyrė jam odą ir iš jos pasidarė savo skydą.
Iššifravę šią legendą gautume tokį paaiškinimą.
Žmoguje susijungia dvasinis ir fizinis pasauliai. Kai žmogus per save išreiškia dieviškąjį pasaulį, tampa panašus į Dievą, kai Dievo atsisako, vis giliau ir giliau grimsta į materiją, tampa panašus į žvėrį. Būtent todėl senovės legendose (ir ne tik graikų) pusiau žmonės pusiau žvėrys dažniausiai vaizduojami laukinėmis piktomis būtybėmis, nemokančiomis savęs kontroliuoti ir griaunančiomis, pavyzdžiui, prisiminkime visiems gerai žinomas legendas apie kentaurus ir vilkolakius. Būtent todėl pergalė prieš žvėrišką, t.y. kūnišką savo pačių dalį, pakylėja šias būtybes (pavyzdžiui, išmintingas kentauras Chironas – herojų mokytojas). Todėl alegoriškai Atėnės pergalė prieš titaną su gyvuliškais bruožais – tai pergalė prieš žemiausią materiją ir jos panaudojimas dieviškiesiems tikslams.
Kaip tvirtina rusų filosofas ir filologas A.F. Losevas, Atėnė ir visi jos pasiekimai mums yra kaip tiesioginis Dzeuso tęsinys. Ji jo valios ir sumanymų išpildytoja, jo mintis, įgyvendinta veiksmuose. Ji kaip likimas ir Didžioji Deivė-Motina, archainėje mitologijoje žinoma, kaip visos gyvybės kūrėja ir griovėja.
Apie sakralinę Atėnės Paladės reikšmę rašė profesorė Z.S. Šelomenceva esėje „Atėnė-Sofija-Menfra”: „Deivė žemėje, į mūsų pasaulį nešanti dieviškumą kaip Dieviškąjį Gėrį. Aukščiausiasis jai leido nešti ne tik Tėvo išmintį, bet ir jo sumanymą mūsų žemiškąjam pasauliui. Ji pasireiškia kaip Dieviškosios Išminties ideologas, kaip teoretikas, vadovas ir organizatorius. Ji išminties, amatų, teisingų karų Deivė ir, esant būtinybei, stoja į kovą, savo ginkluote išreikšdama nuolatinį pasiruošimą ginti Tiesą”8.
Šiandien mažai kas garbina Atėnę Paladę kaip Tiesos ir dieviškosios Išminties deivę, kuri lig šiol stovi šio pasaulio sargyboje. Todėl šį straipsnį man norėtųsi užbaigti eilėraščiu, skirtu jai.
„… visas pasaulis savimi išreiškia Dievo dovaną jums …
kad padėtų vystytis ir pažinti save bei supantį pasaulį”.
Atėnė Paladė. „Išminties Žodis”
Gimusi auksiniame lietuje,
Sosto salėje karaliaujanti motina,
Skaisčiaakė, išminga, griežta,
Dieviškosios Tiesos Sargė!
Tu menui dovanojai harmoniją,
Grožį ir ramybę amatams,
Teisingumą ir narsą kariams,
Kai ateidavo nelaimė.
Priimk didį dėkingumą
Už tai, kad, pamiršta, pasaulyje
Ir toliau nesiliovei ginti Tiesą,
Aiškiai mąstyti ir išmintingai mylėti.
Žurkova E. G.
1 Porfirijus. Nimfų ola.
2 Agni Joga.”Nežemiškas”, 647.
3 Herodotas. Istorija devyniose knygose, § 131.
4 Mikušina T.N. Gėris ir blogis. Asmeninis J. P. Blavatskajos “Slaptosios Doktrinos” perskaitymas.
5 Agni Joga. “Aum”, §90.
6 Agni Joga. “Bekraštybė” II, §372.
7 Agni Joga. “Agni Joga”, §139.
8 Z. S. Šelomenceva. Atėnė-Sofija-Menfra. Filosofinė-kultūrologinė esė.
9 Eilėraščio autorė Leka Karčevskaja.
Literatūra
1. Agni Joga / Red. Kagan G. I., Kalžanova G. I., Rodičevas J. E. – Samara: Rerichų dvasinės kultūros centras, 1992. – 3-juose tomuose.
2. Herodotas. Istorija devyniose knygose / Vertė G. A. Stratanovskis, redagavo S. L. Ūtčenko. – Leningradas: Mokslas, 1972.
3. Karčevskaja Leka. Dedikacija (internet. duom.) / Eilėraščiai.ru [Elektroniniai ištekliai]. – pasiekimo režimas laisvas: http://www.stihi.ru/2015/07/15/5117. – nuoroda nuo ekrano.
4. Losevas A. F. Pasaulio tautų mitai: enciklopedija 2 tomai. – M.: Tarybinė enciklopedija, 1980. – T. 1.
5. T. N. Mikušina. Gėris ir Blogis. Asmeninis J. P. Blavatskajos „Slaptosios Doktrinos“ perskaitymas. – Omskas: Leidybos namai „Sirijus“, 2008. – 166 p.
6. Porfirijus. Nimfų ola. (Elektron.ištekl.) / Platanapolis [Elektroniniai ištekliai]. – Pasiekimo režimas laisvas: http://www.platonizm.ru/content/porfiriy-o-peshchere-nimf, nuoroda nuo ekrano.
7. Šelomenceva Z. S. Atėnė-Sofija-Menfra. Filosofinė-kultūrologinė esė. (Elektron.ištekl.) / Beesona.ru [Elektroniniai ištekliai]. – Pasiekimo režimas laisvas: http://www.beesona.ru/id531/literature/
Visi Atėnės Paladės Laiškai
(2015-12-22). Mokymas apie teisingus ir neteisingus karus. Atėnė Paladė
(2014-06-23) Prievartą aš mokau įveikti sąmonėje. Atėnė Paladė
(2011-12-28) Priimkite naujas energijas, atsinaujinimo energijas, ir sekite jomis! Atėnė Paladė
(2010-06-14) Mes jums rodome kelią, kuris skirtas pakeisti situaciją planetoje. Atėnė Paladė
(2009-12-22) Mums reikalinga jūsų pagalba. Atėnė Paladė
(2005-04-17) Jūs turite tapti elektrodais, per kuriuos įvyks fizinio Žemės planetos plano prisotinimas Šviesos. Numylėtoji Atėnė Paladė
Priimkite naujas energijas, atsinaujinimo energijas ir sekite jomis!
Taip daug Dievas davė žmonijai kaip dovaną!
Atėnės Paladės žodžiai