Kiekvienai senovės alegorijai ir kiekvienam simboliui „Slaptoji Doktrina“ turi septynis raktus, kurie visi yra Aukščiausiųjų Įšventintųjų rankose. Todėl aš galiu perteikti tik tą „nuopuolio“ paslapties supratimą, kurį pati gavau skaitydama „Slaptąją Doktriną“. Kadangi viskas, kas žemiau išdėstyta, gali pasirodyti ypač nepaprasta, tai aš visų pirma remsiuosi citatomis, tik truputį papildydama jas asmeniniu supratimu.
Kaip matome iš ankstesnio pasakojimo, žmogus palaipsniui formavosi milijonus metų. Maždaug prieš 18 milijonų metų jis įgijo fizinį kūną. Tačiau kaip mes minėjome, žmogaus kūrimas septyneriopas. Ir netgi įgijęs fizinį kūną, Trečiosios Rasės žmogus dar neturėjo dviejų principų. Manau, kad nelabai nusižengsiu tiesai, jeigu pasakysiu, kad šiuos du kūnus galima asocijuoti su mentaliniu kūnu ir Kristaus AŠ (Pakylėtųjų Valdovų Mokymo terminologija). Žmogus neturėjo proto, žmogumi jis buvo tik savo forma, bet iš esmės jis niekuo nesiskyrė nuo gyvūno. Be visa to, žmogus neturėjo tarpininko, kuris būtų jungęs jo dvasinę ir fizinę dalis.
Knygos Dzian VII skiltis aprašo, kokiu būdu žmogus įgijo Protą.
24. IŠMINTIES SŪNŪS, NAKTIES SŪNŪS 1, PASIRUOŠĘ VĖL GIMTI, NUSILEIDO. JIE PAMATĖ ŽEMĄSIAS2 PIRMOS TREČIOSIOS3 FORMAS (a). „MES GALIME PASIRINKTI, – PASAKĖ (IŠMINTIES) VALDOVAI, – MES IŠMINTINGI.“ KAI KURIE ĮĖJO Į ČHAJA, KITI NUKREIPĖ KIBIRKŠTĮ, KAI KURIE SUSILAIKĖ IKI KETVIRTOSIOS4. IŠ SAVO ASMENINĖS RUPOS PRIPILDĖ JIE5 KAMĄ6. TIE, KURIE ĮĖJO, TAPO ARCHATAIS. TIE, KURIE GAVO TIK KIBIRKŠTĮ, PASILIKO NETURINTYS ŽINIŲ7; KIBIRKŠTIS DEGĖ SILPNAI (b). TRETI PASILIKO BE IŠMINTIES. JŲ DŽIVOS8 NEBUVO PASIRUOŠUSIOS. ŠITIE BUVO ATSKIRTI TARP SEPTYNIŲ9. JIE TAPO SIAURAGALVIAIS
(SIAURAPROČIAIS). TRETIEJI BUVO PASIRUOŠĘ. „ŠITUOSE BŪSIME MES“, PASAKĖ LIEPSNOS IR TAMSIOS (PASLĖPTOS) IŠMINTIES VALDOVAI (c).
Ši skiltis turi visą blogio jėgų, vadinamojo Angelų Nuopuolio ir daugelio problemų raktą; tos problemos kiršino daugelio filosofų smegenis dar nuo žmogaus atminties užgimimo laikų. Ji išsprendžia protinių sugebėjimų nelygybės paslaptį, atsako į klausimą, kodėl gimstame vienoje ar kitoje socialinėje aplinkoje, ir logiškai paaiškina nesuprantamą karminę srovę buvusių eonų laikotarpiu. Kadangi klausimas sunkus, dabar mes pabandysime duoti galbūt geresnį paaiškinimą.10
Kas buvo šie Išminties Sūnūs, apdovanoję žmoniją Išmintimi? Jūs prisimenate tuos Angelus, kurie atsisakė „kurti“? Skirtingose religinėse sistemose jie turi skirtingus pavadinimus. Visa tai yra Manasai ir Radžasai; Kumaros, Asurai ir kiti Valdovai, ir Pitri, kurie įsikūnijo Trečioje Rasėje ir šiuo bei kitais būdais apdovanojo žmogų Protu 11.
Visų Himalajų okultistai juos prilygina tiems, kuriuos Indijoje vadina Kumaromis, Agnišvatais ir Barhišadais12.
Arijų alegorijoje sukilę Brahmos Sūnūs visi pavaizduoti kaip šventieji Asketai ir Jogai. Būdami vėl pagimdyti kiekvienoje Kalpoje, jie paprastai bando sutrukdyti žmogiškajam dauginimuisi13.
Egzistuoja Amžinas persikūnijimų Ciklų Įstatymas ir šių serijų priešakyje, prasidedant kiekvienai naujai Manvantaros Aušrai, stovi tie, kurie ilsėjosi nuo įsikūnijimų pereitose Kalpose nesuskaičiuojamų eonų laikotarpiu – tai yra aukščiausi ir patys anksčiausi Nirvani. Atėjo šių „Dievų“ eilė įsikūnyti dabartinėje Manvantaroje; todėl jie atsirado Žemėje ir iš čia kilo alegorijos, taip pat pirmapradės prasmės iškraipymai. „Puolę į gimimą“ Dievai, kurių misija buvo užbaigti Dieviškąjį Žmogų, vėliau sutinkami pavaizduoti demonų, piktų dvasių ir priešų pavidalu kovoje ir kare su Dievais, arba neatsakingais Vientiso Amžinojo Įstatymo vykdytojais. Nė viena iš tūkstančio ir vienos arijų pasaulio alegorijų nesukūrė
tokių būtybių kaip žydų, krikščionių ir musulmonų religijų velniai ir Šėtonas.14
Taigi vadinamieji „sukilusieji“ buvo paprasčiausiai tie, kuriuos Kosminis Įstatymas privertė išgerti sielvarto taurę iki paskutinio lašo, jie turėjo vėl gimti ir tokiu būdu sukurti mąstančias būtybes iš astralinių statulų, sukurtų jų žemųjų brolių. Kai kurie iš jų, kaip pasakyta, atsisakė, nes jie savyje neturėjo reikiamos medžiagos – tai yra astralinio kūno – nes jie buvo Arupos.15 Kitų atsisakymas buvo pagrįstas tuo, kad jie buvo Adeptais ir Jogais seniai praėjusiose Manvantarose; dar viena paslaptis. Bet vėliau, kaip Nirmanakaja16, jie pasiaukojo gerovei Monadų, kurios laukė savo eilės ir kurios kitaip būtų turėjusios nesuskaičiuojamus amžius kamuotis panašiose į žmonių, bet vis dėlto gyvūnų formose. Tai gali būti alegorija, įterpta kitoje alegorijoje. Jos sprendimas paliekamas tyrėjo intuicijai, jeigu tik jis nepatingės perskaityti tolesnę medžiagą dvasine akimi.17
…Pirmieji pagimdytieji yra tie, kurie pirmieji gauna judėjimo impulsą Manvantaros pradžioje ir todėl jie pirmieji krinta į žemąsias materialumo sferas. Jie, kurie teologijoje vadinamai „Altoriais“ ir yra „Dievo Tvirtybė“, turi tapti pirmaisiais Žemėje įkūnytais žmonėmis; tampa aišku, jeigu mes pamąstysime apie begalines pereitų Manvantarų serijas, kad turėjo tapti pirmaisiais ir pirmieji – paskutiniais. Trumpiau kalbant, mes matome, kad aukščiausieji Angelai prieš nesuskaičiuojamus eonus
prasimušė pro „Septynis Ratus“ ir tokiu būdu „užėmė“ jų Šventąją Ugnį; paprasčiau kal-bant, šitai reiškia, kad jie savo pereitų įsikūnijimų metu žemiausiuose, taip pati ir aukščiausiuose Pasauliuose perėmė visą jų Išmintį – Mahatos atvaizdą jo skirtingos įtampos lygiuose. Nė viena Būtybė, angeliška ar žmogiška, negali pasiekti Nirvanos būsenos arba netgi absoliutaus grynumo kitaip, nei per kančių ir blogio, taip pat ir gėrio pažinimo eonus, nes priešingu atveju paskutinis [įvykis] tampa nesuprantamas.
Tarp žmogaus ir gyvūno, kurių Monados ir Dživos savo pagrindu tapačios, egzistuoja neperžengiama Išmaningumo ir Savimonės bedugnė. Kas yra žmogiškasis protas savo aukščiausiu aspektu, iš kur jis, jeigu jis nėra natūrali dalis (kai kuriais retais įsikūnijimo atvejais pats natūralumas) aukščiausios Būtybės, Būtybės, priklausančios aukštesniam ir dieviškesniam planui.18
Kaip matome, žmonija savo tolesnei raidai gavo ne pačius blogiausius Kristaus AŠ. O kadangi Pirmosios Pagrindinės Rasės žmonija yra Antrosios, Trečiosios, Ketvirtosios, Penktosios ir t. t… rasių Žmonija, iki paskutinės ji patiria ciklinį ir pastovų persikūnijimą Monadų, priklausančių mūsų Planetinės Grandinės19 Dhjan Koganams, tai iš esmės šie Kristaus AŠ, gauti Trečiosios Pagrindinės Rasės laikotarpiu, ir yra mūsų su jumis Kristaus AŠ, mūsų angelai sargai, mūsų Logai, kuriuos krikščioniškoji doktrina taip budriai pavadino puolusiais angelais.
Alegoriškai Puolę Angelai visose senovės sistemose yra puolusių žmonių prototipas, o ezoteriškai jie yra tie patys žmonės20.
Dabar pabandykime suprasti mechanizmą, kokiu būdu gavome savo Protą.
Buvo trys Išminties Valdovų klasės. Jie įėjo į Čhaja, kiti nukreipė kibirkštį, tretieji susilaikė iki Ketvirtosios Rasės.
Taigi dalis Aukščiausių Būtybių įėjo į žmonių kūnus.
Galia, kuria jie pradžioje kūrė, yra kaip tik ta, kuri buvo priežastis jų kritimo iš aukštos būsenos iki lygio Piktų Dvasių, Šėtono ir jo Kariaunos – savo ruožtu sukurtųjų nešvarios ekzoterinių tikėjimų fantazijos. Ši galia buvo Krijašakti, ta paslaptingoji ir dieviškoji galia, latentinė kiekvieno žmogaus valioje, kuri, jeigu ji nebus pakviesta į gyvybę, įtempta ir išvystyta per Jogos pratimus, pasilieka miegoti 999 999 žmonėse iš milijono ir tokiu būdu atrofuojasi. Ši galia paaiškinta „Dvylikoje Zodiako Ženklų“21 taip:
Krijašakti – paslaptingoji minties jėga, kuri savo energija jai duoda galimybę kurti išorinius, apčiuopiamus fenomenalius rezultatus. Senoliai tvirtino, kad kiekviena
mintis pasireikš išoriškai, jeigu žmogaus dėmesys (ir valia) bus giliai į ją sutelktas. Lygiai taip pat įtemptas noras bus lydimas laukiamo rezultato.
Jogas įprastai atlieka savo stebuklus Ičchašakti (valios jėga) ir Krijašakti.“
Taip Trečioji Rasė iš tiesų skaisčiu būdu sukūrė vadinamuosius „Valios ir Jogos Sūnus“, arba „Ainius“, – visų esamų ir būsimų Archatų, arba Mahatmų, Dvasinius Protėvius. Jie iš tiesų buvo sukurti, ne pagimdyti, kaip jų Ketvirtosios Rasės broliai, kurie gimė per lytinį susijungimą po lyčių atskyrimo, po „Žmogaus Nuopuolio“. Nes Sukūrimas yra tik Valios, veikiančios fenomenalią materiją, rezultatas, iškėlimas iš jos Pradinės Dieviškosios Šviesos ir Amžinos Gyvybės. Jie buvo Būsimų Žmonijos gelbėtojų „Šventosios Sėklos“.22
Dabar mes priėjome svarbų punktą apie dvejopą žmonių rasės evoliuciją. Išminties Sūnūs, arba Dvasiniai Dhjani, tapo „protingi“ per savo prisilietimą su Materija todėl, kad jie jau praėjusių įsikūnijimų ciklų metu pasiekė tą protingumo lygį, kuris leido jiems tapti nepriklausomomis ir sąmoningomis būtybėmis šiame Materijos plane. Jie atgimė tik dėl karminių pasekmių. Jie įėjo į tuos, kurie buvo „pasiruošę“, ir pasidarė anksčiau minėtais Archatais, arba Išminčiais. Šitai reikalauja paaiškinimo.
Tai nereiškia, kad Monados įėjo į formas, kuriose jau gyveno kitos Monados. Jie buvo „Būtybės“, „Protai“ ir Sąmoningos Dvasios; Būtybės, siekiančios būti dar sąmoningesnės, susijungusios su labiau išvystyta Materija. Jų Esybė buvo per daug švari, kad skirtųsi nuo Viso Pasaulio Esybės; bet jų „Ego“, arba Manasas (nes juos vadina Manasaputra, gimusieji iš Mahato, arba Brahmos),turėjo pereiti per žemiškuosius išbandymus, kad taptų visažinis ir sugebėtų pradėti grįžtantį kylantį ciklą. Monados nėra atskirti principai, sąlyginiai arba apriboti, jos yra vientiso absoliutaus Principo spinduliai. Vieno saulės spindulio įsklidimas paskui kitą per tą pačią ertmę į tamsų kambarį nereikš dviejų spindulių, bet tik vientisą, stipresnį spindulį.23
Štai jums ir paaiškinimas, kokiu būdu žmoguje, jei jis pasiruošęs vykdyti tam tikrą misiją, gali būti įsikūnijusios viena ar keletas Aukštųjų Būtybių.
Tokiu būdu tie, kurie buvo „pusiau pasiruošę“, tie, kurie gavo tik „vieną kibirkštį“, sudaro vidutinį žmonijos lygį, tad jie turi įgyti savo išmintingumą dabartinės Manvantaros evoliucijos metu, o tada kitoje jie bus visiškai pasiruošę suvokti „Išminties Sūnus“. O tie, kurie buvo „visai nepasiruošę“, pačios paskutinės Monados, vos tik išsivysčiusios iš savo paskutinių, pereinamųjų iš žemųjų gyvūnų formų, užsibaigiant Trečiajam ratui minimi kaip pasilikę „siauragalviai“.24 Šituo paaiškinamas kitaip nesuprantamas išmintingumo lygio skirtumas, pastebimas netgi
dabartiniu metu tarp skirtingų rasių žmonių – laukinių, bušmenų ir europiečių.25 Siauragalvės, netekusios proto, bet jau pasidalijusios į dvi lytis žmogiškosios būtybės iš pradžių negalėjo reikiamu būdu nukreipti savo lytinio instinkto ir pradėjo sueiti su gyvūnų patelėmis. Visos šiuolaikinės mums žinomos beždžionių rūšys yra tokių sueičių rezultatai, kaip moko „Slaptoji Doktrina“. Šitaip atsirado karma, gulusi ant tų Išminties Sūnų, kurie susilaikė iki Ketvirtosios Rasės.
Tik po vadinamojo „Nuopuolio“ rasės pradėjo greitai vystytis į grynai žmogiškąjį pavyzdį. Kad besidomintieji tuo dalyku galėtų tiksliai suprasti visą Nuopuolio reikšmę – savo prasme tokią mistišką ir transcendentinę – čia reikia paaiškinti smulkmenas, buvusias prieš tai, mat šiuolaikinė teologija iš šio įvykio padarė ašį, aplink kurią sukasi pačios pragaištingiausios ir absurdiškiausios dogmos ir religinės pažiūros.
Archajiniai Komentarai, kaip prisimena skaitytojas, paaiškina, kad iš Dhjani Kariaunos, kuriems atėjo eilė įsikūnyti kaip nemirtingųjų Ego, bet netekusių proto šitame plane, Monados, kai kurie „pakluso“ (Evoliucijos Įstatymui), kai tik Trečiosios Rasės žmonės tapo fiziologiškai ir fiziškai pasiruošę, tai yra kai įvyko lyčių atsiskyrimas. Jie buvo tos pirmosios sąmoningos būtybės, kurios, pridėjus dabar sąmoningas žinias ir valią, būdingą jų dieviškajam švarumui, Krijašakti dėka „sukūrė“ pusiau dieviškąjį žmogų, kuris tapo Žemėje būsimų adeptų sėkla. Iš kitos pusės, kurie pavydžiai saugojo savo proto laisvę – tada dar nesukaustyti jokių materijos pančių, – pasakė „Mes galime pasirinkti… mes išmintingi“ ir tokiu būdu įsikūniję žymiai vėliau šituo jie paruošė sau pirmą karminę nuobaudą. Jie gavo kūnus žemiau (fiziologiškai) jų astralinių pavyzdžių,nes jų Atvaizdai (Čhaja) priklausė žemesnio iš Septynių Klasių rango protėviams. O tie „Išminties Sūnūs“, kurie „atidėjo“ savo įsikūnijimą iki Ketvirtosios Rasės, jau suteptos (fiziologiškai) nuodėme ir ištvirkavimu, sukūrė baisią priežastį, kurios karminė pasekmė juos slegia iki šių dienų. Tai atsitiko jiems patiems ir jie tapo šios savivalės sėklos nešėjais ateinančių eonų periodu, nes tai ir buvo „Angelų Nuopuolis“, kaip jų sukilimo prieš „Karmos Įstatymą“26 pasekmė.
Dar keletas baigiamųjų citatų.
… ne visi žmonės tapo „Dieviškųjų Sukilusiųjų“ įsikūnijimais, bet tik kai kurie iš jų. Likusiųjų Penktojo Principo vystymasis buvo pagreitintas mesta į jį kibirkštimi, ir tai paaiškina didžiulį skirtumą tarp žmonių ir rasių protinių gebėjimų. Jeigu „Mahato Sūnūs“, alegoriškai kalbant, nebūtų peršokę per Tarpinius Pasaulius siekdami proto laisvės, gyvūniškas žmogus niekada nebūtų sugebėjęs pakilti nuo šios Žemės ir asmeninėmis pastangomis pasiekti savo galutinį tikslą. Ciklinis Keliavimas būtų turėjęs įvykti per visus egzistavimo planus, pusiau nesąmoningai, jeigu ne visiškai, kaip mums šitai rodo gyvūnų pavyzdžiai. Būtent dėl šio protingos gyvybės sukilimo prieš numirėlišką švarios dvasios neveiklumą mes ir esame tie, kas esame – sąmoningi, mąstantys žmonės, apdovanoti Dievų savybėmis ir sugebėjimais kurti gėrį ir blogį. Taigi Sukilusieji yra mūsų Gelbėtojai. Tegul filosofai apie tai gerai pamąsto, ir jiems atsivers ne viena paslaptis. Tik dėl kontrastų tarpusavio traukos dvi priešpriešos – Dvasia ir Materija – gali būti tarpusavyje sutvirtintos Žemėje, išlydytos sąmoningų išbandymų bei kančių ugnyje ir susijungti Amžinybėje. Šitai atvers prasmę iki šiol nesuprastų alegorijų, neprotingai vadinamų „pasakomis“.27
Spindulingųjų Arkangelų Dhjani Koganų, kurie atsisakė kurti, nes norėjo, kad žmogus taptų paties savęs asmeniniu kūrėju ir nemirtingu Dievu, dėka žmonės gali pasiekti Nirvaną ir dangiškosios Dieviškosios Ramybės Uostą.
Idant baigčiau šį platų paaiškinimą, Slaptingas Mokymas sako, kad Ugnies Deivės, Rudros ir Kumaros, Nekaltieji Angelai(kuriems priklauso Arkangelas Mykolas ir Gabrielius), Dieviškieji „Sukilėliai“… pasirinko prakeiktus įsikūnijimus ir ilgus žemiškojo egzistavimo bei persikūnijimų ciklus, užuot matę nelaimę, nors ir nesąmoningą, būtybių, kurios dėl per daug dvasingų Kūrėjų energijos poveikio buvo išreikštos pusiau pasyvios kaip savo Brolių atspindžiai. Jeigu „žmogus turėjo pasinaudoti savo gyvenimu taip, kad nesupanašėtų su gyvūnu, nesudvasintų, nesužmogintų savo AŠ“, tai šitam jis turėjo gimti žmogumi, o ne angelu. Todėl legenda byloja, kad dangiškieji Jogai savanoriškai pasiaukojo, idant išpirktų Žmoniją, kuri pradžioje buvo sukurta pagal Dievo panašumą bei tobula, ir apdovanojo ją žmogiškaisiais prisirišimais bei siekiais. Kad šitai įvykdytų, jie turėjo atsisakyti jiems būdingos būsenos ir nusileisti į mūsų Sferą, įtvirtinti savo buvimą joje visam Maha Jugos ciklui ir tokiu būdu pakeisti savo beveides Individualybes ir individualias asmenybes – tarpžvaigždinio egzistavimo palaimą – į žemiško gyvenimo prakeiksmą. Ši savanoriška Ugninių Angelų auka, kurių prigimtis buvo Žinojimas ir Meilė, ekzoterinių teologijų buvo iškreipta į tvirtinimą, esą „Sukilę Angelai“ buvo nuversti į „Pragaro Tamsą“ – mūsų Žemę.“28
… niekada nebuvo nei Velnių, nei „neklusnių Angelų“ dėl tos paprastos priežasties, kad visi jie paklūsta Įstatymui. 29
Vadinamieji „Puolę Angelai“ yra pati Žmonija. Puikybės, gašlumo, pasipiktinimo ir neapykantos Demonas neturėjo būties iki fizinio, sąmoningo žmogaus atsiradimo. Kaip tik žmogus ir pagimdė, ir išaugino priešą, leido jam vystytis savo širdyje. Kaip tik jis paniekino Dievą, esantį jame pačiame, sujungęs tyrą Dvasią su nešvariu Materijos Demonu.30
Nuorodos:
1 Išėję iš Brahmos Kūno, kai atėjo Naktis.
2 Žemi protu.
3 Vis dar Rasė, neturinti Proto.
4 Rasė.
5 Įtempė.
6 Norų Nešėjas.
7 Aukščiausios žinios.
8 Monados.
9 Pirminės žmonių rūšys.
10 „Slaptoji Doktrina“, 188 psl.
11 Ten pat, 104 psl.
12 „Slaptoji Doktrina“, 103 psl.
13 Ten pat, 96 psl.
14 Ten pat, 268 psl.
15 Arupa – neturintys formos.
16 Nirmanakaja – to Adepto, arba Jogo, forma, kuris paaukojo Nirvanos
būseną dėl pagalbos žmonijai.
17 „Slaptoji Doktrina“, 110 psl.
18 „Slaptoji Doktrina“, 94 psl.
19 Ten pat, 171psl., pastaba.
20 Ten pat, 452 psl.
21 Žr. „Penki teosofijos metai“, 111 psl.
22 „Slaptoji Doktrina“, 201 psl.
23 „Slaptoji Doktrina“, 194 psl.
24 Siauragalviai – tai yra bukapročiai (E. Rerich pastaba knygos
paraštėje.)
25 „Slaptoji Doktrina“, 194 psl.
26 „Slaptoji Doktrina“, 263 psl.
27 Ten pat, 120 psl.
28 Ten pat, 284 psl.
29 Ten pat, 564 psl.
30 „Slaptoji Doktrina“, 318 psl.
