Nesiimu išsamiai nagrinėti „Slaptosios Doktrinos“ požiūrio į Blogio atsiradimą keliuose puslapiuose. Vis dėlto tam tikrą savo požiūrį į šį dalyką pateiksiu.
ABSOLIUTAS negali būti apibrėžtas ir nė vienas mirtingasis arba nemirtingasis niekada nematė bei Jo nepasiekė per ištisus Egzistavimo periodus. Kintamas negali pažinti Nekintamo, kaip kad negali tai, kas gyvena, pasiekti Absoliutaus Gyvenimo 1, – tvirtina „Slaptoji Doktrina“.
Tačiau kažkas skatina Vienatinį kurti. Kūrimas pavojingas kaip Dievo-Kūrėjo žaidimas, kaip pramoga (Lila). Zacharijas kalba apie pirmapradžius pasaulius, žuvusius taip pat greitai, kaip jie užgimė. Hinduistų Puranose Kūrėjas Brahma parodytas kaip iš naujo pradedantis keletą „Kūrinių“ po tiek pat nesėkmių…2
Be to, tai liečia ir Visatą, ir kitus pasaulius, ir mūsų Žemę. Man irgi kildavo klausimas, kas verčia Dievą kurti? Vienoje iš meditacijų man buvo duotas vaizdinys. Dievas panašus į mažą vaiką. Jis sėdi ant vandenyno kranto ir stato smėlio pilį. Per naktį vandenynas jo kūrinį sugriauna, o ryte jis vėl ateina ant vandenyno kranto ir vėl stato smėlio pilį. Kodėl vaikas taip daro? Tikriausiai dėl to šitai daro ir Dievas.
Taigi iš pradžių atsiranda mintis, kūrimo pradžios paskata. Ir jau pati ši mintis turi priešingą ABSOLIUTUI būseną. Jau pačioje šioje mintyje yra dviprasmiškumas.
– Ezoterinė žodžio „Logas“ – Kalba, arba Žodis, Verbum – prasmė yra objektyvus paslėptos minties perdavimas – kaip fotografijoje. Logas yra veidrodis, atspindintis DIEVIŠKĄJĮ PROTĄ; visata yra Logo veidrodis, nors pastarasis yra šios visatos esmė (Esse). Kaip Logas atspindi visą Visatos esmę, taip ir žmogus savyje atspindi viską, ką jis mato ir randa savo Visatoje, Žemėje.3
Nebuvo „negeros minties“, davusios pagrindą kilti priešingai Galiai, bet paprasčiausia Mintis (per se), kažkas, kas mąsto ir savyje turi planą bei tikslą ir dėl to natūraliai turi pasipriešinti tyrai Ramybei, tai yra natūraliai absoliutaus Dvasingumo ir Tobulybės būsenai. Tai buvo Evoliucijos Dėsnio įtvirtinimas; nuo Dvasios atsiskyrusio Proto išsiplėtojimas, jam jau įsiliejus ir persipynus su Materija, į kurią jis buvo neįveikiamai traukiamas. Savo esme idėjos, liečiančios objektus, realius ir įsivaizduojamus, yra priešingos Absoliučiai Minčiai, šitam Viskam, Kas Nepažinu.4
Kiekviena Visata (Pasaulis ir Planeta) turi savo Logą, tvirtina doktrina. Saulė visada egiptiečių buvo vadinama „Ozirio Akimi“ ir pati buvo Logas, Pirmiausia Pagimdyta, arba šviesa, skirta Pasauliui, „Dieviškoji Išmintis ir protas to, Kas Paslėpta“. Tik septyneriopas šios Šviesos Spindulys mums padeda pasiekti Logą per Demiurgą – mūsų Planetos ir visko, kas ją liečia, „Kūrėją“, o pats Spindulys yra Jėga, nukreipianti šį „Kūrėją“, kuris yra ir geras, ir blogas, taip pat – ir gėrio, ir blogio pradžia. Šis „Kūrėjas“ nėra geras ar blogas (per se), bet jo diferencijuoti aspektai Gamtoje verčia jį įgauti tam tikrų bruožų.5
Logas išreiškia save kaip dvigimį Gėrio ir Blogio Principą.6
Tie, kurie kurstomi senų teologinių prietarų sako: „Bet būtent Asurai yra sukilusios Deivės, Dievų priešininkės, vadinasi, velniai ir blogio dvasios“, – mes atsakysime: Ezoterinė Filosofija nepripažįsta nei gėrio, nei blogio (per se), kaip nepriklausomai Gamtoje egzistuojančių dalykų. Vieno ar kito priežastis yra priešpriešos, arba kontrastų, būtinybė, o kalbant apie žmogų, gėrį ir blogį lemia žmogiškoji prigimtis, neišmanymas ir aistros. Nėra velnių arba visiškai pasileidusių būtybių, taip pat nėra ir absoliučiai tobulų Angelų, nors ir gali būti Šviesos bei tamsos Dvasių…7
Nei Velnias, nei Blogis be žmogaus neegzistuoja. Blogis yra kūrinijos būtinybė ir vienas iš jos pagrindų. Jis būtinas, kad vyktų evoliucija ir pažanga, kaip naktis būtina, kad išauštų diena, ir mirtis – kad egzistuotų gyvybė, idant žmogus galėtų gyventi amžinai.8
Tobulybė, kad visiškai tokia būtų, turi gimti iš netobulybės. Netrūnijantis turi išaugti iš sutrūnijusio, šį turėdamas savo nešėju, pagrindu ir priešprieša. Absoliuti Šviesa yra absoliuti Tamsa ir vice versa. Tikrovėje gi nėra nei Šviesos, nei Tamsos Tiesos buveinėse. Gėris ir Blogis dvyniai, Erdvės ir laiko pagimdytas produktas, valdant Iliuzijai. Išskirkite juos, atkirskite vieną nuo kito ir jie abu mirs. Nė vienas iš jų negali gyventi pats sau, nes kiekvienas turi būti pagimdytas ir sukurtas iš kito tam, kad gautų būtį; abu jie turi būti pažinti ir įvertinti, prieš šiems tampant abstraktaus samprotavimo objektu, todėl mirtingojo prote jie turi būti atskirti.9
Legenda apie „Puolusius Angelus“ savo Ezoterine prasme padeda suprasti žmogaus prigimties prieštaravimus; ji nurodo į žmogaus savivokos paslaptį; tai yra pagrindas, nuo kurio priklauso visas jo Gyvybės Ciklas – jo evoliucijos ir augimo istorija.
Nuo šios doktrinos supratimo priklauso ir Ezoterinės Antropogenezės supratimas. Šitai skatina užduoti keblų klausimą apie Blogio atsiradimą ir parodo, kaip pats žmogus padalijo tai, kas Nedaloma, į skirtingus ir vienas kitam prieštaraujančius vaizdinius.10
Jeigu tai būtų tik Šviesa, neatliekanti jokio veiksmo ir absoliuti, žmogaus protas negalėtų ne tik jos įvertinti, bet netgi ir suprasti. Tik šešėlis duoda galimybę šviesai pasireikšti ir suteikia jai objektyvią realybę. Todėl Šešėlis nėra Blogis, jis reikalingas ir būtinas, nes papildo Šviesą ir Gėrį; Šešėlis yra Šviesos kūrėjas Žemėje.
Gnostikų požiūriu, šie du principai yra neginčijami Šviesa ir Šešėlis; Gėris ir Blogis iš esmės yra vieningi, egzistavo per visą Amžinybės periodą ir egzistuos iki to laiko, kol egzistuoja pasireiškę pasauliai.11
Vykstant raidos procesui, visata vis labiau ir labiau tankėja, tad atitinkamai vis labiau ir labiau skiriasi nuo natūralios ABSOLIUTO būsenos ir pagaliau pasiekia
maksimalų materialumo tašką, kuriame mes dabar esame. Pradžioje dominavo išcentrinės Dvasios ir įcentrinės Materijos jėgos, o po žemutinio apsisukimo taško šių jėgų charakteris keičiasi: Materija taps išcentrinė, o Dvasia – įcentrinė.12
Kai žmogus laimi kovą prieš savo gyvūnišką prigimtį, kai leidžia Dvasiai viešpatauti, jis tampa Dievo bendrakūrėju; Dvasia, įkalinta žmoguje, neįveikiamai veržiasi į savo Šaltinį, ir pasauliai grįžta į pirmapradį būvį.
Mes grįžtame į Vienį, į tą vietą, kur nėra Blogio.
Nuorodos:
[1] Čia ir toliau citatos iš „Slaptosios Doktrinos“ pateikiamos pagal leidinį E.P.Blavatskaja „Slaptoji Doktrina“, 2 tomas, „Eksmo-Press“ Maskva, „Folio“ Charkovas, 2001 metai, 43psl.
[2] Ten pat 64psl.
[3] Ten pat 34psl.
[4] Ten pat 568psl.
[5] Ten pat 34psl.
[6] Ten pat 247psl.
[7] Ten pat 189psl.
[8] Ten pat 451psl.
[9] Ten pat 112psl.
[10] Ten pat 318psl.
[11] Ten pat 248psl.
[12] Ten pat 304psl.
