„… neišmanymas yra mirtis, ir tik žinios duoda nemirtingumą.“1
Gėrio ir Blogio tema bus nebaigta, jeigu mes nepaminėsime Liuciferio. Galbūt daugeliui, o gal ir visiems skaitytojams bus netikėta, kad „Slaptoji Doktrina“ nedaro iš Liuciferio blogio centro ir tos asmenybės, prieš kurią turėtų kovoti visas pasaulis. Bandysiu pateikti temą taip, kaip aš ją suprantu.
Kiekviename senajame dievų panteone yra svarbiausias dievas, jam priskiriamos dvejopos savybės. Ozyris egiptiečių, Dzeusas graikų. Neabejotina, kad visi šie senovės tikėjimai turėjo bendrą, senesnį šaltinį. Keitėsi pavadinimai, bet pagrindiniai įvykiai, perduodami kaip padavimai, liko nepakitę.
Zoroastrų, senųjų persų, Ahura Mazda kaip savo priešingybę, tamsiąją pusę, turėjo priešą Arimaną, arba Angrą Mainją. Viename iš Elizabetos Profet diktavimų aiškiai nurodoma, kad Ahura Mazda tapatus Sanat Kumarai 2.
Taip pat ir Šėtonas, Velnias, Liuciferis išreiškia šešėlinę įsikūnijusios Dievybės pusę.
Ahura Mazda buvo septynių Amešaspentų (palyginamų su septyniomis kabalistų sefiromis arba septyniais Indijos Kumaromis) vadovas ir jų sintezė.
Ahura Mazda, tiesiogiai išvertus, yra Išminties Valdovas. O septyni Amešaspentai, arba septyni Kumaros, Elohimai, septyni įkvepiantys Egipto, Chaldėjos ir visų kitų šalių Dievai, yra Valdovai, apdovanojantys žmoniją protu. Žmonija kolektyviai yra jų Logas, arba Sūnūs.
Ir kiekvienas mūsų principas atspindi šių aukštų Būtybių charakteringus požymius.
Taigi Išminties Valdovai yra žmonijoje, jie priversti vėl įsikūnyti į žmonių kūnus.
Tik vieną kartą prisilietę prie šios planetos tankios Materijos net aukščiausio Angelo balti kaip sniegas sparnai negali daugiau likti nesutepti arba Avataras (ar įsikūnijimas) būti tobulas, nes kiekvienas toks Avataras yra Dievo nuopuolis į gimimą. 3
Zacharijas tai išdėsto gana įspūdingai. Kai „Šventasis“ (Logas) panoro sukurti žmogų, jis pakvietė aukščiausių Angelų Kariauną ir pasakė jiems savo norą, bet jie suabejojo šio noro išmintingumu ir atsakė: „Žmogus ir vienos nakties nebus savo garbėje“, – už tai jie „Švenčiausiojo“ Viešpaties buvo sudeginti (sunaikinti)? Paskui jis pašaukė kitą, žemesnę kariauną ir pasakė jiems tą patį. Ir jie prieštaravo „Švenčiausiajam“: „Kas gero iš žmogaus?“ – sakė. Vis dėlto Elohimas sukūrė Žmogų, o kai Žmogus nusidėjo, tai atėjo Uzo ir Azaelio kariaunos ir ėmė
priekaištauti Dievui: „Štai žmogaus sūnus, kurį tu sukūrei – sakė jie. – Žiūrėk, jis nusidėjo!“ Tada Švenčiausiasis atsakė: „Jeigu jūs būtumėte tarp jų [žmonių], taptumėte blogesni už juos.“ Ir nubloškė jis juos žemyn iš Dangaus aukštybių į pačią Žemę; jie pasikeitė [į žmones] ir nusidėjo su Žemės moterimis.“ Tai visiškai aišku. Pradžios knygoje (VI) nėra jokios užuominos apie šiuos „Dievo Sūnus“ kaip apie nubaustuosius. Vienintelę užuominą Biblijoje mes randame Judo laiške:
„Taip pat ir tuos angelus, kurie neišlaikė savo prakilnumo, bet paliko savo buveinę, jis laiko sukaustytus amžinais pančiais tamsybėje didžiosios dienos teismui.“
(Jud 1)
Ir tai reiškia, kad „Angelai“, nuteisti įsikūnyti, būna kūno ir materijos pančiuose, neišmanymo tamsoje iki „Didingosios Dienos“, kuri ateis, kaip visada, po Septintojo
Rato, po „Savaitės“ pabaigos, septintą Sabatą, arba į Pomanvantarinę Nirvaną.“4
Nes žmogiškoje formoje ir per ją jie gali tapti besivystančiomis Būtybėmis, o Angelų prigimtis visiškai netinkama ( neveda į virsmą); todėl Žmogus turi potencialą,
viršijantį Angelų gebėjimus.5
Tokiu būdu dievas išnyksta žmoguje, o žmogus virsta dievu.6
… Apaštalas Paulius kartojo savo laiškuose Korintiečiams:
Argi nežinote, kad mes [Įšventintieji] teisime angelus…“7
… todėl Liuciferis – Dvasia, Nešanti Nušvitimą ir Minties Laisvę – metaforiškai yra švyturys, kuris padeda žmogui rasti savo kelią per Gyvenimo rifus ir seklumas,
nes Liuciferis savo aukščiausiu aspektu yra Logas ir „Priešininkas“ – žemiausias; abu šie aspektai atsispindi mūsų Ego.8
Liuciferio atvejis labai tipiškas. Tai akivaizdus liudijimas, kaip dogma, platinama bažnyčios tėvų, visiškai iškreipė pirminio įvykio prasmę. Liuciferis, Aušros Sūnus, Spindulingasis Angelas, apdovanojęs žmoniją protu, buvo nuverstas žemyn iki raguoto atpirkimo ožio, į kurį ištisos krikščionių kartos rodydavo kaip į pagrindinį visų šios planetos bėdų kaltininką.
Beje, tokia buvo ir iki šiol liko visų Šviesnešių dalia. Liuciferio pavyzdys dar labiau tipiškas todėl, kad jo vardas iš lotynų kalbos kaip tik ir verčiamas kaip „Šviesnešys“.
Ir dar nuostabiau, kad ši metamorfozė atsirado dar visai nesenais, istoriškai aprašytais laikais. Ankstyvosios krikščionybės periodu vienas iš Romos popiežių pasiėmė sau Liuciferio vardą. O ketvirtame amžiuje egzistavo krikščioniškoji sekta, kurios nariai buvo vadinami liuciferonais. Pats Jėzus apie save kalbėjo: „Aš esu žvaigždė… šviesi ir ryto.“9 – arba Liuciferis.
Iš tiesų žmonija pamiršo savo giminystės saitus. Ji, kaip ir anksčiau, yra gilaus miego būsenos. O „Proto Miegas pagimdo pabaisas“, panašias į Velnią ir Šėtoną.
Kad pažadinčiau istorinę atmintį ir atgaivinčiau sąmonę tų, kas sugeba suvokti Tiesą, aš pateiksiu dar keletą faktų ir citatų ir paliksiu juos be komentarų.
Iš praeito pasakojimo mes prisimename, kad Išminties Valdovai įėjo į tuos Trečiosios žmonijos Rasės atstovus, kurie buvo pasiruošę.
Tik saujelė pirmųjų žmonių – kuriuose Dieviškosios Išminties kibirkštis degė ryškiai ir savo įtampa tik stiprėjo, o panaši kibirkštis su kiekvienu amžiumi tapo vis blankesnė tuose, kas nukreipė ją piktiems tikslams – tik ji liko Paslapčių, žmonijai atvertų Dieviškųjų Mokytojų, sargu. Tarp jų buvo tie, kurie buvo savo Kumarų būsenos nuo pat pradžios, ir padavimai šnibžda, kad Slaptieji Mokymai patvirtina, jog šie išrinktieji buvo Hierarchijos, kuri nuo tų laikų nenustojo egzistuoti, užuomazgos. Kaip sako Ezoterinių Mokyklų Katekizmas:
Vidinis žmogus… tik retkarčiais pakeičia savo kūną; jis visada tas pats, nežino nei poilsio, nei Nirvanos, nepaiso savo skaisčios prigimties ir nuolat būva Žemėje dėl žmonijos išgelbėjimo… Iš septynių Skaistuolių [Kumarų] keturi pasiaukojo už pasaulio nuodėmes ir neišmanėliams apmokyti, ir bus jie iki šios Manvantaros pabaigos. Nors ir nematomi, jie visada yra. Kai žmonės apie vieną iš jų sako „Jis mirė“, įžvelk: jis gyvas, bet tik kitoje formoje. Tai esmė, Galva, Širdis, Siela ir nemirtingų Žinių [Džnana] Sėkla. Tu niekada nekalbėsi apie Lanu, apie šituos didinguosius [Maha…] prieš daugelį, vadindamas Juos vardais. Tik išminčius supras.10
Tačiau kitoje vietoje Blavatstkaja vis dėlto pasako šių septynių Šventųjų Kumarų vardus: Sanaka, Sananda, Sanatana, Sanatkumara, Džata, Vodchu ir Pančašyka.11
Liuciferis yra lotyniškas Veneros planetos pavadinimas. Pasak Slaptosios Doktrinos, kiekviena iš septynių žmogiškųjų Rasių savo šviesą ir gyvybę gauna iš atitinkamos planetos. Trečioji Rasė pagimdyta po Marsu ir Venera.12
Kiekvieną veikiančią galią, arba jėgą, Žemė gauna nuo vieno iš Septynių Valdovų. Šviesa išeina iš Šukros [Veneros], kuri gauna trigubą kiekį ir vieną trečiąją jos atiduoda Žemei. Todėl abi jos vadinamos „Sesėmis dvynėmis“, bet Žemės Dvasia paklūsta Veneros Valdovui.13
Pitagoras Šukrą-Venerą vadina Sol alter – „kita Saulė“. Iš „septynių Saulės Rūmų“ Liuciferio-Veneros rūmai stovi treti krikščioniškoje ir žydiškoje Kabaloje. Zacharijas iš jų daro Samuelio Buveinę. („Slaptoji Doktrina“ tapatina Samuelį, Šėtoną ir Velnią – T. M. past.). Okultinė Doktrina skelbia, kad ši Planeta yra mūsų Žemės Valdovas ir jos dvasinis prototipas.“
Kiekviena Žemėje padaryta nuodėmė Ušanos-Šukros jaučiama… Kiekvienas pakitimas Šukroje juntamas ir atsispindi Žemėje.14
Fantastinis archajiškas padavimas byloja, kad Venera keičiasi (geologiškai) drauge su Žeme, ir todėl kas atsitinka vienoje, įvyksta ir kitoje, tad jų tarpusavio pakitimai buvo daugkartiniai ir dideli; dėl šios priežasties šitai kartoja ir šv. Augustinas ir kai kuriuos kontūrų, spalvos ir netgi orbitų pokyčius jis priskiria šitai teologiškai išaustai Veneros-Liuciferio prigimčiai.“15
Kadangi Venera neturi palydovų, tai alegoriškai tvirtinama, kad Asphudžit (ši Planeta) įsūnijo Žemę, Mėnulio kūrinį, „kuris peraugo savo motiną ir sukėlė daug rūpesčių“ – užuomina į okultinį ryšį tarp šių dviejų kūnų. Šukros16 (Planetos) Valdovas tiek pamilo savo įsūnytą vaiką, kad įsikūnijo kaip Ušanas ir davė jai tobulus įstatymus, kurie vėliausiais amžiais tapo ignoruojami ir netgi buvo atmesti.17
Venera, arba Liuciferis – Šukra ir Ušanas – pati planeta yra mūsų Žemės Šviesos Nešėja kaip filosofine, taip ir mistine prasme. Ankstyvaisiais laikais šitai gerai buvo žinoma krikščionims, nes vienas iš pirmųjų Romos popiežių turėjo Liuciferio vardą.18
Bet senovėje ir iš tikrųjų Liuciferis, arba Liuciferus, buvo vardas Angeliškos Būtybės, kuri žengia Tiesos Šviesos, kaip ir dienos šviesos, priešakyje. Valentino Evangelijoje „Pistis Sophia“ dėstoma, kad iš trijų Jėgų, išeinančių iš Šventųjų Trijų trigubų Jėgų vardų, Sofijos Jėga (Šventoji Dvasia, pasak šių gnostikų – jie iš visų kultūringiausi) esti Veneros planetoje, arba Liuciferyje.19
Ir dabar įrodyta, kad Šėtonas, arba Raudonasis Ugninis Drakonas… ir Liuciferis, arba „Šviesnešys“, esti mumyse; tai mūsų Protas, mūsų Gundytojas ir Atpirkėjas, mūsų protingas Išlaisvintojas ir Išgelbėtojas nuo gryno animalizmo. Be šito principo – pačios esmės, Tyro Dieviškojo Mahato (Proto) emanacijos, betarpiško Dieviškojo Proto spinduliavimo, mes neabejotinai būtume ne geresni už gyvūnus.20
Nuorodos:
1 „Slaptoji Doktrina“, 248 psl.
2 Numylėtinis Zaratustra. Arkangelų klasė. „Dievas pasiuntė septynis
Arkangelus Šviesos Žemės liaudžiai išgelbėti. „Pearls of Wisdom“, 24 t., Nr.13, 1981m. 03.29 ; www.tsl.org.
3 „Slaptoji Doktrina“, 561 psl.
4 „Slaptoji Doktrina“, 568 psl.
5 Ten pat, 130 psl.
6 „Teosofijos žodynas“, E. P. Blavatskaja, Maskva, 2003 m.
7 1 Kor 6, 3
8 „Slaptoji Doktrina“, 189 psl.
9 Apr. 22, 16
10 „Slaptoji Doktrina“, 326 psl.
11 Ten pat, 371 psl.
12 Ten pat, 37 psl.
13 Ten pat, 38 psl.
14 Ten pat, 40 psl.
15 Ten pat, 371 psl.
16 Šukra yra Bhrigu, didžiojo Rišio ir vieno iš septynių Pradžapačių,
Bhargavų Rasės, kurioje gimė Parašu Rama, įkūrėjo Sūnus.
17 „Slaptoji Doktrina“, 41 psl.
18 Ten pat, 42 psl.
19 „Slaptoji Doktrina“, 594 psl.
20 Ten pat, 595 psl.
