Lapkričio mėnesio keletas „Sirijaus“ leidimų buvo skirta maldinio darbo, o taip pat maldinės praktikos[1] metų pabaigoje sustiprinimo būtinybei. Šiame leidime mes pratęsiame pokalbį apie maldą pagal Gyvosios Etikos knygas.
„NESIMELSKITE BET KAIP, O TIK DVASIOJE“
Darbas, malda, grožis – visos
Būties kristalo didybės briaunos
Aum, p.322
Kas tai yra malda?
Malda – tai taip pažįstamas žodis. Tiek jau pasakyta ir parašyta apie maldą. Ir vis tik maldos esmė, paskirtis ir kūrimas dar mažai įsisąmoninti.
Žodynuose malda ir su ja susiję tos pačios šaknies žodžiai, yra daugiareikšmės sąvokos. Meldimas, maldavimas – kreipimasis su prašymu pagalbos. Melstas – mielas, brangus, palaimintasis, nušvitęs. Melstis taip pat reiškia beribiai mylėti, laiminti, dievinti, garbinti.
Pagal Biblijos enciklopedijos apibrėžimą – malda „yra proto ir širdies nukreipimas į Dievą, pasireiškiantis žmogaus pagarbiu žodžiu į Dievą“.
Gyvosios Etikos knygose daug pasakyta apie maldą, kaip apie dvasinį pokalbį su Dievu, apie vidinę esmę ir maldos reikšmę.
„Malda ne žemina, bet aukština. Jei kas po maldos pajunta prislėgtumą, reiškia, maldos kokybė nebuvo aukšta“ ( Aum, p.67)
„Malda yra geriausios minties išreiškimas. [2] Visi tikėjimai siūlo melstis į Aukščiausiąjį ir geriausiomis išraiškomis. Teisinga yra patarti prisijungti prie Aukščiausiojo pačiomis tauriausiomis mintimis. Mes visada nurodome aukštą pakilaus mąstymo naudą. Kam gi dar galima siųsti mintis, jei ne pačiam Aukščiausiajam? Patariu nepraleisti laiko, kada galima pasikalbėti apie veržimąsi į Šviesą. Ne siekimas ir ne susierzinimo ginčas, bet veržlus nuoširdus pasikeitimas didina didžiąją Palaimą“ (Ugninis Pasaulis“, III d., p.495).
Daug pasakyta apie tai, kad geriausias bendravimas su Nuostabiu Dievo Pasauliu yra nuoširdžioje maldoje.
„Ne sutartinės apeigos, bet nuoširdi malda daro Nuostabų pasaulį artimu ir svarbiu. Galima prieiti prie pačio Aukščiausiojo su taure, pripildyta geriausių sumanymų. Galima atnešti geriausias svajones, garantuojant, kad jos nukreiptos į gėrį. Kada gėris gyvena, jis atrakins visus Vartus į Aukščiausiąjį Pasaulį“ (Aum, p.102).
„Širdies malda yra meilės ir ištikimybės išraiška“ (Hierarchija, p.60)
Širdies malda – tai nenutrūkstamos tarnystės Aukščiausiajam Pasauliui žygdarbio malda.
„Mums duota malda – „Tau, Valdove, tarnauju viskuo, visada ir visur! Tegu visas mano kelias bus pasiaukojime“ (J.I.Rerich. laiškai 1934.04.26).
„Malda, tariama mokinio, yra, būtent, jo nenutrūkstamas nuoširdus veržimasis ir stovėjimas prieš Išrinktąjį Paveikslą“ (J.I.Rerich. Laiškai 1934.08.29).
„Mokėkite rasti savo širdyje kreipimosi tiesą į Vienatinę Šviesą…Sugebėjimas girdėti širdies balsą jau veda į tiesą“ (Ugninis Pasaulis-2, p.251).
„Nurodau į širdies užpildymą ir nuoširdžią maldą dėl dviejų priežasčių: visų pirma, ji veda į susivienijimą su Aukščiausiuoju Pasauliu, antra, ji nereikalauja ypatingo laiko ir vykdoma dirbant bet kurį darbą. Galima lengvai priprasti prie ypatingo pojūčio širdyje, nebijant pasekmių. Taip, pagaliau, kada nors žmonija supras minčių reikšmę, bent jau nors dėl savo širdies“ (Hierarchija, p.132)
„Atsiskyrėliai nurodydavo į giliausią bežodinės maldos reikšmę – taip spręsti galėjo tik pažinę harmonijos galią“ ( E.I.Rerich. Laiškai 1936.09.11).
„Malda yra įkvėpimas žinojimui. Kiekvienas, kuris suvokė tokio pašnekesio didybę, neišvengiamai pradeda veržtis į pažinimą…
Nėra tokio žinojimo, kuris netvirtintų didžiojo pasaulių ryšio. Nėra tokių kelių, kurie nevestų į Aukščiausiąjį Pasaulį. Kas nejaučia vienijimosi didybės ir Beribiškumo, tas dar nepriaugo savo sąmonėje. Malda tai ne miręs siaubo šauksmas, bet pašnekesys, pilnas meilės ir atsidavimo“(Aum, p.61)
„Darbas taip pat veda į Aukščiausiąjį Pasaulį, kaip ir žinojimas. Juk kiekvienas darbas yra pažinimas. Taip, darbas yra malda“( Aum, p.62)
„Maldos priešybė – blevyzgojimas. Jis trikdo ir teršia erdvę. Uždrausta miestuose turėti fabrikus, pilnus nuodingų dujų, bet šventvagystė ir blevyzgojimas savo pasekmėmis – kenksmingesni. Žmonės nenori išsilaisvinti nuo pačios pražūtingiausios medžiagos, sukeliančias bauginančius griuvimus. Jau nekalbu apie ligas, sukeltas pažeidus atmosferą. Baisiau už visas ligas bus sluoksnių griuvimai šalia planetos. Kiek gi maldų ir gerų minčių reikia, kad užpildyti šias prarajas ir erdvės opas!“ (Aum,p.38).
„Malda yra švarintojas. Nereikia šio apibrėžimo suprasti abstrakčiai. Dvasinė sveikata yra svarbiausias pagrindas kūno sveikatai. Būtent malda, kaip realus ryšys su Aukščiausiuoju Šaltiniu bus geriausiu organizmo švarintuoju nuo visų susirgimų. Užkratas pasireiškia, kai kūnas atidaro įėjimą tikriems blogio pasiuntiniams. Kiekvienas kūnas linkęs į daugelį susirgimų, bet dvasinė tvirtovė neleidžia išsivystyti tokiems sukilimams. Kada Dvasia gali teisingai maitintis Aukščiausiomis energijomis, ji apsaugo ir kūną nuo pavojų.
Todėl galima tvirtinti, kad malda yra švarintojas“ (Aum, p.57).
„Jeigu žemės medžiagos taip skirtingai veikia žmones, tai koks gi įvairus aukštųjų energijų veikimas į juos! Žmonės seniai suprato, kad norint teisingai priimti šiuos spindulius, reikia pasiekti organizmo harmoningą būseną. Išmintingieji pasiuntė tam tikslui šventųjų atsišaukimų jėgą. AUM, arba skambėjime OM, buvo tokia garsinio siekio sintezė. Malda, protinis veikimas yra puikūs pasiekimai, sveikatinantys dvasios būklę. Kiekvienas savaip įnešdavo padedančius reiškinius dvasios susikaupimui; kas ieškojo sprendimų muzikoje, kas dainavime, kas šokiuose; buvo netgi grubūs metodai privedantys prie apsvaigimo ir siautulio. Daug nukrypimų ir paklydimų, bet pagrinde žmogus siekė sukurti ypatingai pakilią nuotaiką, lydinčią aukštųjų energijų priėmimą“(Aum, p.4).
„Būtent reikia visame kame pririšti save prie Aukščiausiojo Pasaulio…Harmonijos skambesys nugali chaoso sąmyšį. – Aum!(Aum, p.82).
„Kam kalbėti – Aum, jei galima pasakyti – malda? Esmėje, tai tas pats, tik pagal senumą ir subtilumą sąskambis Aum bus stipresnių vibracijų. Tegu sąskambis prie aukščiausio Supratimo bus apgalvotas. Žodis yra vibracija, tokie sąskambiai reikalingi erdvės harmonijai“ (Aum,p.25).
„Nereikia stebėtis, kad kalbant apie maldą, reikia prisiminti apie vibracines sąlygas. Toks visų bendravimo su Aukščiausiuoju Pasauliu savybių tyrimas bus teisingas kelias. Širdis nebus pamiršta tarp stebėjimų, bet visi kiti ypatumai turės paklusti širdžiai“ (Aum, p.50).
„Malda yra išaukštinimas ir susižavėjimas. Prašomoji malda sau, jau bus vėlesniuoju reiškiniu…
Malda yra laidas Palaimos srovei. Srovė liejasi gausybėje, bet reikia prisijungti prie jos“ (Aum, p.35).
Kaip reikia melstis?
Daugiausia nesutarimų ir klausimų kyla dėl maldos praktikos. Vieniems prie širdies trumpos maldos, kiti atkakliai teigia, kad reikia daugiau laiko skirti maldai. Kai kas skundžiasi, kad neužtenka laiko maldai, kai kas suderina darbą su malda. Gyvosios Etikos Mokymai padėdavo ir padeda surasti atsakymus į gyvenimo klausimus.
„Malda yra amžinybės suvokimas. Maldoje apimami grožis, meilė, užmojai, atkaklumas, pasiaukojimas, nepalenkiamumas, veržlumas. bet jei maldoje apimami prietarai, baimė ir abejonės, tai tokie užkeikimai priskiriami fetišizmo laikams.
Kaip reikia melstis? Galima praleisti valandas siekime, bet egzistuoja žaibiška malda. Tada be žodžių žaibiškai žmogus stato save į visos grandinės į Begalybę nepertraukiamumą. Nusprendus susijungti su Begalybe, žmogus lyg įkvepia eterio emanacijas ir be kartojimo mechanikos gauna aukščiausius srovės trumpus sujungimus. Taip tylint, nešvaistant laiko, galima gauti atgaivos srovę.
Tiktai išvystytas dvasingumas gali vienu įkvėpimu pakelti žmogaus sąmonę. Bet Mes privalome tvirtinti apie maldą, nes apie ją klausinės. Nereikia užkeikimų, nereikia prašinėjimų, nereikia nuolankumo dulkių, nereikia grasinimų, kadangi nešame save į tolimus pasaulius, į galimybių ir žinojimo saugyklas. Jaučiame, kad jos mums skirtos ir drąsiai prie jų prisiliečiame.
Taigi supraskite Priesaką:“ Nesimelskite bet kaip, bet tik dvasioje“(M Sodo Lapai. Nušvitimas, III d.,
IV sk.,p.1).
„Vieni visiškai pašvenčia save maldai, kiti sugeba suderinti maldą su darbu. Nesvarstysim, kas vertingiau, kad tik malda ir ryšys su Aukščiausiuoju Pasauliu egzistuotų ir keistų gyvenimą. Nesistebėkit, jeigu darbuotojas atneš geriausios kokybės darbą, kuris atliktas su Aukščiausiosios Pagalbos pašaukimu. Nesistebėkit, jeigu pati trumpiausia malda, nueis geriau.
Taigi prisijungsime prie Aukščiausiojo Pasaulio ne pagal įsakymą, bet pagal širdies potraukį.
Galima pakeisti žemiškąjį gyvenimą tik ryšiu su Aukščiausiuoju Pasauliu, kitaip kančios nesumažės, atvirkščiai, jos prives iki pražūties. Nemokšiškumas turi būti raunamas, bet geriausias švietimas pasireikš iš Viršaus (Aum, p.43).
Praktikuojant maldą, kai kuriems žmonėms kyla protestai prieš maldos žodžių pakeitimą, prieš kreipimąsi į Dievą savo žodžiais.
„Argi pasakyta, kad su tėvu ir motina galima kalbėti tik jų žodžiais? Taip pat ir maldoje į patį Aukščiausiąjį kas gi gali priversti savo širdį šlovinti svetimais matavimais?
Kas sudėjo maldas, himnus, giesmes, tas dainavo savo širdimi. Negalima dvasiai kliudyti kilti ant savo sparnų. Kaip ir kur skris besparniai? Ir ar neduos atsakymo nusilaužęs mažiausią plunksną?
Jei reikalinga daina, tai ji bus širdies daina, ir skambant tai dainai, skambės kiekvienas tvarinys, kiekvienas daiktas prisijungs prie Aukščiausiojo šlovinimo. Kas padės artimam dar patraukliau sukurti šlovinimą, tas sukurs gėrį. Jokia dogma negali uždrausti šnekėtis su Aukščiausiuoju. Kuo šlovinimas bus puikesnis, tuo Jis bus arčiau. Jeigu reikalinga pagalba, tai pakanka kreiptis –„Padėk“! Bet ir tokiam paprastam žodžiui reikalingas patrauklumas.
Fanatikai, apie kuriuos jūs tiek daug girdėjote, būtent kenčia patrauklumo stoka. Kiek tamsos ir pasibjaurėjimo jie pasėjo! Ar yra tokia kalba, kuria negalima melstis? Dvasios malda verčiama visomis kalbomis. taip pat ir širdis gali dainuoti sava kalba, kad tik nuskambėtų patrauklumas“( Ugninis Pasaulis, II d.,p.38).
„Tyrą maldą tarkite atsidavime. Mokėkite suprasti Mokymo patvirtinimą kiekvienoje dienoje. Suspėkite neprarasti nei dienos, nei valandos (Agni-Joga, p.98).
„Pokalbiuose apie gėrį, galima kilti bet kuriais laiptais. Pirmiausia malda išorinė, paskui širdies malda ir po to pašnekesys apie Palaimą“ (Aum, p.41).
Kyla klausimai: koks laikas geriausias maldai, apie džiaugsmo tinkamumą, tariant maldą, kodėl maldos nepadeda?
„Malda gera bet kuriuo laiku, bet yra du srovių keitimosi laikai, kada kreipimasis į Aukščiausiąjį Pasaulį yra labiausiai pageidautinas, – saulei tekant ir nusileidus. Be to, einant miegoti, mokėkite atsišaukti į Aukščiausiąjį Pasaulį… Reikia apvalyti sąmonę prieš įeinant į slaptuosius Vartus. Mintis apie Aukščiausiąjį Pasaulį, mintis apie Saugotojus jau apšvies suglebusią sąmonę, ir susitikimai gali būti geresni, ir puolimai gali būti nukreipti. Tiktai nuoširdi mintis apie Aukščiausiąjį Pasaulį gali būti nepramušamais šarvais.
Taip įsisąmoniname visą ką puikiausio ir reikalingo kelyje“ (Aum, p.71).
„Švarios muzikos mintys padeda srovės perdavimui. Meldžiamės garsais ir grožio paveikslais“ (Morijos Sodo lapai. Šauksmas. 1922 vasario 16).
„Malda turi būti džiaugsminga, kadangi pokalbis su Aukščiausiuoju Pasauliu, būtent, bus kupinas susižavėjimo ir šventiškumo. Bet toks džiaugsmas bus ypatinga išmintimi (Aum, p.113).
„Žmogus prašo atleidimo ir nekeičia gyvenimo būdo. Žmogus sielvartauja dėl savo nelaimių, bet nemeta nei vieno savo įpročio, kurie jį atvedė į sielvarto būseną. Bet vien tik maldavimas atleisti, neturi prasmės, jeigu nelydimas gyvenimo taisymu. Ne sielvartas, o veidmainiškumas, kada Aukščiausia Išmintis apsunkinama savęs gailėjimu. Taip pat neturi prasmės vertimas melstis. Kol žmonės nesupras ryšio su Aukščiausiuoju Pasauliu reikšmės, jie tik šventvagiaus savo nenuoširdumu. Nesumeluoti tiesai, nenuslėpti nuo visą ką persmelkiančios Šviesos. Ir kam slėpti giliai paslėptą, širdimi pateisintą?“(Aum, p.47).
Sunku melstis, kada protas užimtas. Valia turi saugoti maldos vietą (Morijos Sodo Lapai. Šaukimas. 1922m. kovo 4).
Kyla ir toks klausimas: ar reikalinga malda pasauliui? Juk yra maldininkai cerkvėse ir vienuolynuose. Juk pasakyta, kad ir darbas yra malda, kad atėjo laikas veikimui. Taip, darbas yra malda, bet kokį darbą galima pavadinti malda?
Jeigu žmogus veržiasi į Aukščiausiąjį Pasaulį, jis nedarys blogų darbų. Vienas įvardijimas – Aukščiausiasis Pasaulis – jau parodo, kad visą kas su juo susiję, bus aukšta. Tegu žmonės tokį veržimąsi vadina įvairiais vardais, esmė jo viena, ir veikla jame visada naudinga žmonijai. Bet ne apie išorinę veiklą kalbu, bet apie širdies ugnį, kuris sušildys kiekvieną darbą puikia kokybe.“(Aum, p.187).
„Reikia pasakyti žmogui – nesekink savęs; nepasitenkinimas, abejonės, savęs gailėjimas ėda psichinę energiją. Aptemusiojo darbo reiškinys – siaubingas vaizdas! Galima priešpastatyti šviesą nešančio darbo ir aptemusiojo darbo pasekmes, kada žmogus pats save apvogė…
Galima įsitikinti, kad žmogus nepasidavęs trijų echidnų įtakai, dirba dešimt kartų geriau; be to jis išsaugo imunitetą prieš visus susirgimus…
Ne gniuždantis darbas, o didvyriškas įveikimas bus Meilės – Nugalėtojos ženklu!“ (Hierarchija, p.303 ir 201).
Ryšys su Aukščiausiuoju Pasauliu svarbus visiems
„Ryšys su Aukščiausiuoju Pasauliu dosniai praturtina sąmonę. Įvairiai pasiekia aukštieji pasiuntimai savo tikslą. Galima juos pagauti sapne, galima priimti būdravimo būsenoje, kaip žaibišką mintį…
Pasiuntimai mokslininkams taip pat nebus materialiai siauri, jie išplės mintį plačiu akiračiu. Protas gi duos makštis liepsningam kalavijui. Taip iš Aukščiausiojo Pasaulio duodamos užduotys plačiu mфstu. Žemiškieji apribojimai nuves antžeminę mintį prie žmogiškojo žodžio, bet sąmonės gilumoje išsisaugos dangiškojo hieroglifo atspaudas…
Bet patyręs mokslininkas moka skaityti pačius sudėtingiausius rankraščius, taip pat prašvitusi sąmonė gali suprasti Aukščiausiojo Pasaulio parašymų reikšmę“(Aum, p.88,100).
„Gydytojai gali būti tikrieji žmonijos pagalbininkai dvasios pakilime. Gydytojo protas turi būti stiprinamas širdimi. Neįmanoma, kad gydytojas būtų nemokšišku neigėju. Negali gydytojas nebūti psichologu ir negali jis nepaisyti stebuklingos psichinės energijos“(Aum,p.3).
„Dažnai mes minime gydytojus ir mokslininkus, bet nereikia galvoti, kad ir kiti užsiėmimai neturi būti minimi, kada kalbame apie Aukščiausiąjį Pasaulį. Teisininkai ir teisėjai, ar gali jie naudoti žemiškuosius įstatymus, jeigu jie neturi supratimo apie Visatos įstatymus? Kaip jie nustatinės žemiškąją teisę, kada negalvoja apie pasaulinį teisingumą! Negalima izoliuoti Žemę nuo visų Pasaulių, reikia suprasti žemiškojo Pasaulio ir Subtiliojo tarpusavio sąveiką, kad turėti teisę spręsti apie žmonių poelgius. Negalima savęs apriboti kokiais tai atsitiktiniais, buvusiais sprendimais, kurie neatitinka tikrovės. Kiekvienas laikas turi savus ypatumus ir be evoliucijos padėties įsivaizdavimo teismas bus neteisus.
Taip teisėjas prisiima sau didžiulę atsakomybę, kad likti ant pasaulinio teisingumo keteros…
Taip pat ir statybininkai turi turtėti įkvėpimu iš Pasaulinio Pažinimo lobyno. Laikmečio stilius susideda iš gyvenimo, dvasiškai pakelto žiniomis. Kokie puikūs statiniai, kuriuose atvaizduota mintis apie grožį. Galima matyti, kaip ištisos epochos kilo įkvėpimo dėka. Pati statinių kokybė jaučiama medžiagų patvarume. Kūrėjai privalo žinoti ir patvarumo priemones. Ar gali statybininkas neigti Aukščiausiąjį Pasaulį?…
Neverta kalbėti apie ryšio su Aukščiausiuoju Pasauliu reikšmę poetams, muzikantams, dailininkams, skulptoriams, dainininkams, nes jų grožio išreiškimas pagrįstas įkvėpimu… Pats grožio dalyvis gali pajusti, kada virš žemiškųjų išraiškų nusileidžia Vedantysis Pradas. Todėl neverta įtikinėti grožio tarnautojus apie jos aukštumas…
Jei kas nevirpa kuriamo grožio suvokimu, jis nebus darbuotoju kūrybos lauke…
Kitos žmogiškojo darbo sritys taip pat negali atsiriboti nuo Aukščiausiojo Prado. Žemdirbio darbas nesiplės, jei jis bus padieniu vergu. Kiekvienas darbas turi kūrybinę sritį. Žemiškoji mintis suriš žemiškomis ribomis, bet evoliucija savyje turi ir Aukščiausiąjį Pradą“ (Aum, p.p.298-301).
„Ir ką tik žmogus nedarytų – ar jis bus amatininku, pirkliu ar kariu ar atsitrauks iš pasaulio ir pašvęs save maldiniam brendimui, tegu jis įdeda visą savo širdį ir uolumą į savo darbą, tegu jis būna stropus ir veiklus. Ir jei jis bus, kaip lotosas, kuris auga vandenyje ir tuo pačiu lieka jo nepaliestas, jei jis kausis gyvenime, nejausdamas pavydo ir neapykantos; jei jis gyvens ne dėl savasties pamaloninimo, bet tik dėl tiesos, tada džiaugsmas, taika ir palaima, be abejo, bus jo sąmonėje“ (E.I.Rerich.Laiškai. 1936.04.17).
„Būtent, kaip pasakyta Mokyme: „Sąmonės ramybė susiformuoja pagal Aukščiausiojo Pasaulio pažinimo lygį. Nėra didesnio džiaugsmo ir grožio, kaip tvirtinti Aukščiausiojo Pasaulio egzistavimą. Malda susiformavo nuo gyvojo ryšio su Aukščiausiuoju Pasauliu tikrumo atpažinimo. Pats tokio ryšio supratimas daro žmogų stipriu ir siekiančiu“(E.I.Rerich. Laiškai. 1936.01.25).
* * *
„Kai žmogus imasi pašnekesio su Aukščiausiuoju Pasauliu, jis tikrai narsus, bet šventas toks narsumas. Subtilusis Pasaulis išklauso tokius šaukimus ir supranta jų reikšmę. Toks Pašnekesys pritraukia daugybę klausytojų, kaip ir bendradarbių, todėl maldoje neturi būti išreikšta savastis, bet geriausia malda bus pasiaukojimas ir gėrio troškimas.
Tegu Mokymas nepailsta tvirtinti ryšio su Aukščiausiuoju Pasauliu naudą, tik taip galima įtvirtinti didžiąją Tarnystę“ (Aum, p.105).
Medžiaga paruošė Valentina Polian, Novosibirskas
__________________________________________________
[1] Žiūr. „Sirijaus“ leidimus Nr.7, Nr.8 ir Nr.10 2009 m. lapkričio mėn.
[2] Čia ir toliau išskirta sudarytojo.
