Klausimas: Tatjana Nikolajevna, pakomentuokite, prašau, situaciją, susiklosčiusią aplink visuomeninį N. K. Rericho vardo muziejų. Kokios gali būti pasekmės Rusijai?
T. N. Mikušina: Mes labai siaurai žvelgiame į vykstančius įvykius. Ir situacija su filmu „Matilda”, kuriame niekinamas šventojo rusų caro veidas, ir įvykiai aplink visuomeninį Rerichų muziejų, ir ketinimai nugriauti budistinę stupą, ir daugelis kitų atskirų faktų, tačiau kartu neanalizuojamų – visa tai vienos grandinės grandys.
Anksčiau aš jau kalbėjau, kad Rusija daugiau neegzistuos. Kodėl gi? Todėl, kad mes neginame savo idealų, tam mes neturime nei potencialo, nei noro. Mus nuodija įvairiais metodais: per masines informacijos priemones; švitintuvais, kurie stovi kiekviename mieste, – ir mes dabar negalime ginti savo idealų. Tauta, kuri negali ginti savo idealų, pasmerkta – štai kur problema. Negalime susivienyti ir pasipriešinti obskurantizmui, tamsuoliškumui. Jeigu turėtume tokį dvasinį lyderį kaip Gandis, kuriam vadovaujant milijonai darė konkrečius darbus, tai tada visą situaciją būtų galima pakeisti. O mes neturime nei lyderio, nei norinčių sekti dvasiniais idealais.
Ir kai miršta tautos dvasia, tada miršta ir tauta. Mirė mumyse dvasia, štai šitai aš jaučiu. Ir visi Valdovų bandymai duoti Mokymą buvo daromi dėl to, kad reanimuotų šią dvasią. Kad tauta įgytų aukščiausius idealus. O kas Valdovų klauso? Netgi tie, kas skaito laiškus, jie nė vieno procento nesuvokia iš to, kas ten parašyta.
Panašu, kad mūsų akyse visa Rusija nustos egzistavusi. Juk nepriversi žmonių susitelkti, eiti vieningu frontu, ginti kažkokių idealų. Juk tai yra aukščiausias pasiaukojimas, tai aukščiausiojo neprievartos principo realizacija, kai dėl Tėvynės išgelbėjimo, dėl savo dvasinių idealų gynimo, žmonės pasirengę pasiaukoti. Ir to mes niekaip negalime pasiekti. O jeigu mes to nepasieksime, tai, atitinkamai, kam Dievui reikalinga Rusija – šalis, kuriai Jis turėjo tam tikrų planų ir kuri jų nerealizavo? Kokią reikšmę Rusija Dievui turi toliau? Ar Pakylėtųjų Pulkai ją gins?
Turėjo Dievas planą, kad tokia šalis, kaip Rusija, galėtų sugrįžti į dvasingumo idealus. Ne į tuos, apie kuriuos kalba stačiatikių bažnyčia, o į tuos tikruosius dvasingumo idealus, kurie yra bendražmogiški, viršnacionaliniai, globalūs visame pasaulyje – Dieviškieji Įsakymai. Jeigu Rusija galėtų pakilti iki šio lygio, tai tada, aišku, viskas pasikeistų.
O mes kuo užsiimame? Man atsiuntė nuorodą į knygą, kurioje surinkti straipsniai, apybraižos, laiškai ir žmonių bei bendrijų, tame tarpe tarptautinių, pasišventusių Rericho kultūrinio paveldo išsaugojimo, kreipimaisi. Tai jau septintas (!) tomas.
Tiek tomų per daug metų prirašyta, tačiau visa tai jau neveikia. O kodėl neveikia? Todėl, kad Rusija, faktiškai, neturi valstybinės valdžios organo. Tai yra, iškabos pasiliko, o po šiomis iškabomis valdo kažkokie nežinomi mums žmonės. Ir jie daro viską, kad kaip galima greičiau atimti iš Rusijos jos esmę.
Tik žmonių gebėjimas susivienyti, tik pasiruošimas pasiaukoti dėl idealų (tai ir yra aukščiausios neprievartos principas – pasiaukojimas), tik vienintelis šitas ir gali išgelbėti šalį. Daugiau aš nematau jokių kitų būdų.
Klausimas: Kaip galima pasiaukoti, ką reikia daryti?
T. N. Mikušina: Filme „Gandis” yra fenomenali scena, kai tūkstančiai žmonių eina link kulkų. Juos žudo, luošina, o jie vis eina, bet nenaudoja jėgos. Jie eina ir aukojasi. Milijonai turi štai taip eiti, milijonai. Ir viskas pasikeis. Todėl, kad tik dvasios galia gali įveikti visą tą blogį. Tik taip galima išspręsti šį uždavinį. Tačiau kur surinkti šiuos milijonus? Visi jie guli ant sofų, televizorių žiūri, alų geria.
Juk kas atsitiko prie Rerichų centro muziejaus po balandžio 29. Rusijos gvardija atvarė tris „autozakus” (automobiliai pervežti tvarkos pažeidėjams), kad iš karto užgesintų protestus ir pasodintų žmones į šiuos automobilius. O susirinko vos 20-25 muziejaus darbuotojai, kurie ten stovėjo naktį. Ir daugiau nė vieno žmogaus iš tų, kurie skaito Agni Jogą, neprivažiavo. Štai kas įvyko. Štai ji, išdavystė – niekas neatvažiavo apginti Šventovės.
Jeigu 100 tūkstančių žmonių prieitų prie šio muziejaus ir stotų ratu gyvu žiedu – štai tai viską būtų pakeitę. 25 muziejaus darbuotojai ir 10 Siriaus centro dalyvių, atvažiavusių prie muziejaus po keleto dienų, situacijos neišgelbės.
Žmonės, kurie užgrobė valdžią, skaitosi tik su jėga – jei ne fizine jėga, tai su dvasine. O štai šios dvasinės galios mes niekaip negalime išreikšti, nes per skystos blauzdos. Todėl Rusijos tauta maitinsis „Matildomis”, amerikiečių ir europiečių surogatais, GMO – produktais – iki visiško sunaikinimo.
Dievas gali užstoti tada, kai Jis mato Tikėjimo pasireiškimą. Kitaip jokio užstojimo nebus ir Rusija Dievui absoliučiai nieko nereikš. Todėl, kad ji neįvykdė savo paskirties. Ir čia yra tragedija.
Ir niekas apie tai nežinojo. Dar prieš penkerius metus neturėjau apie tai supratimo. Tik dabar tapo matoma. Ir tie, kurie prieš „Matildą”, ir tie, kurie už Rericho Centrą, ir tie, kas dar už kažką gero, – kodėl jiems nesusivienyti? Kiekvienas iš jų kovoja su kažkokia maža savo problema. O kovoti reikia su globalia problema. Šį tamsuoliškumą Rusijoje reikia nugalėti. Tačiau ne jėga, o dvasios jėga – tai skirtingi dalykai. Nes jei yra dvasios galia, tai net fizinės jėgos nereikia naudoti.
Interviu ėmė Jelena Iljina
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko mtv757@yandex.ru
