(2005-06-18) Jūsų Dvasios įdirbis yra tai, kas pasiliks su jumis. AŠ ESU TAS KAS AŠ ESU

AŠ ESU TAS KAS AŠ ESU. AŠ ESU tavyje ir AŠ ESU visur.
AŠ ESU kiekvienoje gyvoje būtybėje. AŠ ESU TAI, iš ko sukurta visa Visata. Visa tai AŠ ESU.
Kai tavo sąmonė sugebės atitrūkti nuo žemiškų matų, tu galėsi sutalpinti tą žinojimą, kuris apima visą būtį. Todėl dabar, kol dar tavo sąmonė ribota, AŠ ESU duodu tau tik tai, kas prisidės prie tavo sąmonės augimo ir ribotumo įveikimo.
Šios visatos kūrimas niekada nepriklausė nuo riboto proto, bet tik ribotas protas galėjo sukurti tą visatos dalį, kuri apribota laiko ir erdvės.
Jeigu pamėginsite rožę pakabinti ore, ji nukris. Jeigu padėsite rožę ant Žemės, ji ir bus ten.
Todėl kiekviena stichija atitinka savo paskirtį. Ir kiekvienas daiktas panaudojamas pagal savo paskirtį.
Tankus pasaulis turi savo įstatymus. Neįmanoma tankiam pasauliui pritaikyti Aukščiausio Pasaulio įstatymų. Tai bus panašu į rožę, kurią norite pakabinti ore.
Tačiau žemiausi pasauliai paklūsta Aukščiausių Pasaulių įstatymams. Ir jeigu rožė pražydo, tai ji turi nuvysti. Jūsų pasaulis panašus į šią rožę.
Jūs kuriate savo pasaulį ir naikinate. Iš pradžių jūs sukuriate tai, kas atitinka jūsų neišvystytą sąmonę, paskui per savo sąmonę suvyniojate (suskleidžiate) iliuziją. Ir, kopdami pažinimo laiptais, jūs vis labiau priartėjate prie Tiesos pažinimo ir jūsų pasaulis pagal savo vibracijas pamažu priartėja prie Dieviškojo.
Kiekvieną kartą, kai ateina atitinkamas etapas, įsižiebia kibirkštys. Kiekviena iš šių kibirkščių, arba monadų, yra būsimos būtybės užuomazga. Kiekviena būtybė savo vystymesi pereina daugelį stadijų, pamažu sutankėdama ir tobulėdama.
Iš pradžių jūs buvote neišreikštu mineralu, vėliau tapote akmeniu. Paskui tapote augalu, dar vėliau – žemiausiu gyvūnu.
Jūs keitėte savo žemiausius kūnus, bet pasilikdavo jūsų nemirtingoji dalelė.
Praėjo eonai metų, kol jūs gavote žmogiškuosius kūnus, mažai panašius į jūsų dabartinius kūnus. Vėliau jūs įgijote fizinį kūną, protą. Ir dabar stovite toje savo evoliucijos stadijoje, kai pakeldami savo sąmonę turite atsisakyti savo fizinio kūno.
Jūs buvote viskuo, jūs perėjote visas vystymosi stadijas, kol pasiekėte žmogiškąją vystymosi stadiją. Ir kiekvienoje vystymosi stadijoje savo viduje jūs turėjote dalelę manęs.
AŠ ESU visada su jumis per visą jūsų kelią.
Aš panašus į kristalą, kuris nusileidžia į tirpalą ir pamažu ima iš tirpalo viską, kas būtina augimui.
Iš pradžių jūs buvote paprasčiausia Dieviškoji kibirkštis ir neturėjote formos. Praėjo milijardų milijardai metų, kol jūs pasiekėte žmogiškąją evoliucijos stadiją. Ir bus reikalingi dar milijardų milijardai metų, kol jūs pasieksite aukščiausių šios visatos būtybių vystymosi stadiją.
Kaip dažnai jūs savo gyvenime susimąstydavote apie šiuos dalykus?
Jūsų gyvenime tiek daug įvykių, kad jums nėra kada sustoti ir susimąstyti. Ir tol, kol nesugebėsite apmąstyti visatos klausimų, negalėsite gauti žinių apie jos sandarą.
Tam, kad gautumėte, jūs turite siekti. Jeigu jūs neturite savo viduje siekio, tai negalėsite kaip magnetas pritraukti iš erdvės reikalingų žinių.
Sąmonės vystymosi procesas yra laipsniškas. Jūs panašūs į vaikus: reikalaujate rūpinimosi ir gaunate jį iš nematomų Šviesos Būtybių, kurias vadinate Angelais arba Pakylėtaisiais Valdovais, arba Dievais. Savo sąmonėje jūs visada žinote, kad yra kažkas, kas jumis rūpinasi ir stebi jūsų vystymąsi. Bet, kaip ir visiems vaikams, jums būdinga susižavėti savo žaidimais. Jūs žaidžiate ir net negirdite, kaip jūsų tėvai jus šaukia namo, nes atėjo laikas.
Dieviškojo pasaulio šauksmas fizine klausa negirdimas. Kai saulė pavasarį pasiunčia savo spindulius į Žemę, ji nerėkia žolei, kad ši imtų kaltis iš po žemės. Bet ateina laikas ir prasikala daigai, išsiskleidžia lapai, pražysta žiedai.
Jūs gaunate panašius į saulės, tik nematomus spindulius, kurie žadina jūsų sąmonę ir priverčia ją išsiskleisti kaip pavasario gėles. Tai to pasaulio šauksmas, į kurį jūs turite stiebtis. Praaugti savo sąmone.
O dabar jūs panašūs į būsimos būtybės gemalus. Ir kaip kad drugelis nepanašus į lėliukę, taip jūs savo naujame lygyje nebūsite panašūs į tai, kaip atrodote šiandien.
Jūsų sąmonė turi sugebėjimą plėstis ir įgyti sugebėjimą patalpinti savyje naujas žinias ir naują supratimą.Bet jeigu jūs nesieksite naujų žinių ir atsitversite nuo subtilių energijų, persmelkiančių Žemę, tai nesugebėsite stiebtis į viršų, augti.
Daugelis sėklų žūva, taip ir neprasimušusios į Žemės paviršių. Bet gyvenimas tęsiasi ir šių sėklų energija toliau dalyvauja kuriant pasaulį.
Jūsų amžinoji dalis negali būti sunaikinta, bet ji gali prarasti individualumą, jūsų patirtį, kurią įgijote per milijonus ir milijardus metų, kai buvote akmeniu ir tapote augalu, žemiausiu gyvūnu, aukščiausiu gyvūnu ir galiausiai žmogumi.
Jūsų sąmonė ir jūsų individuali patirtis jums yra patys svarbiausi dalykai, kurie pasiliks su jumis, kai baigsis jūsų žmogiškoji evoliucija, tai pereis su jumis į Aukščiausius Pasaulius ir padės jums ten egzistuoti. Kai jūsų sąmonė perauga tą pasaulį ir tą formą, kurioje jūs laikinai būnate, rūpestingos rankos persodina jus į kitus kūnus, kurie gyvens kituose pasauliuose.
Šitai yra panašu į tai, kaip rūpestingas šeimininkas persodina gėlę, išaugusią savo vazoną, į erdvesnį, kad ji ir toliau augtų.
Savo sąmone jūs prasimušate į vis naujus ir naujus pasaulius. Ir kiekvieną kartą jūs gaunate galimybę patekti į tą pasaulį, kuris atitinka jūsų sąmonės lygį.
Dabar jūs esate savo pasaulyje. Ir dar ilgai būsite savo pasaulyje, kol jo neperaugsite ir nepradėsite savo sąmonėje veržtis į Aukščiausius Pasaulius.
Tačiau būtų negerai, jei jus pradėtų slėgti ta mintis, kad turėsite aplankyti begalinę pasaulių virtinę. Turite išmokti jausti džiaugsmą, būdami kiekviename iš pasaulių. Ir šis džiaugsmas nepanašus į jūsų norų ir aistrų patenkinimo džiaugsmą. Yra kitas džiaugsmas. Dieviškasis džiaugsmas, džiaugsmas be priežasties. Džiaugsmas dėl to, kad šviečia saulė, kad gyvenate, kvėpuojate. Džiaugsmas nuo upelio čiurlenimo, žolių šnaresio, debesų grožio.
Jūs daug didesni už tas formas, kurias dabar turite. Ir ateis laikas, kai jūs pakeisite šias formas. Bet jūsų Džiaugsmas ir kiti jausmai, kurie amžini, pereis su jumis į naujus pasaulius ir visąlaik gyvens jūsų viduje. Ir vienas iš svarbiausių jausmų – tai Meilės jausmas, kuris įgyja kaskart vis subtilesnes savybes ir apraiškas kylant jūsų sąmonei.
Yra savybės ir ypatybės, kurios būdingos visiems pasauliams. Ir viena iš šių savybių – tai Meilės savybė, Meilės jausmas.
Tai, kas nuo jūsų paslėpta už tų daiktų, kurie jus supa, tai, kas nematoma iš šio laiko ir erdvės taško, kuriame esate dabar, atsiskleis su nauja jėga – tai priklausys nuo to, kiek pajėgsite pakelti savo sąmonę ir ištrūkti už jūsų pasaulio ribų.
Taika. Harmonija. Grožis. Daug savybių, kurios jums neatrodo vertingos dabar, bet kurios Aukščiausiuose Pasauliuose turi tokią pat vertę, kaip jūsų pasaulyje turi auksas ir deimantai.
Dvasios savybės, jūsų Dvasios įdirbis, yra tai, kas pasiliks su jumis.
Jūs užmiršite savo profesiją. Kitame pasaulyje ji jums bus nereikalinga. Pamiršite savo įpročius, jie pasirodys jums nereikalingi. Bet jūs išsaugosite tas savybes, kurios turi nepraeinančią vertę visuose pasauliuose.
Todėl raskite laiko pamąstyti, kokios jūsų savybės jums gali būti naudingos Aukščiausiuose Pasauliuose. Ugdykite savyje šias savybes ir neleiskite jus supančiai sumaiščiai nuslopinti šių savybių jumyse.

AŠ ESU TAS KAS AŠ ESU.