Laisvė kurti; privilegija pasirinkti dešinįjį arba kairįjį kelią, Gyvybę arba Mirtį, teigiamas arba neigiamas sąmonės spirales. Turėdama laisvos valios dovaną, siela gali pasirinkti gyvenimą reliatyvumo plane, kur gėris ir blogis yra santykiški laike ir erdvėje, arba gali pasirinkti Absoliuto planą, kur Gėris yra realus, o Blogis nerealus ir kur ji “akis į akį” stebi Dievą kaip gyvą Tiesą. Laisva valia reiškia, kad individas gali priimti arba atmesti dieviškąjį planą, Dievo įstatymus ir galimybę gyventi Meilės sąmonėje.
Laisvos valios dovana turi ir tam tikras sąmonės ribas, žinomas kaip skirta gyvenimo trukmė, kaip tam tikra įsikūnijimų meilė ir “žmogaus egzistavimo ribos”. Taigi siela ne tik “prikaustyta” prie laiko ir erdvės savo eksperimentavimo su laisva valia laikotarpiui, bet ir apribota tam tikro gyvenimo ciklų skaičiaus. Pasibaigus šiai galimybei (suskirstytai į dienas, metus ir dydžius), sielos likimą lemia tai, kaip ji panaudojo laisvos valios dovaną. Siela, pasirinkusi išgarsinti Dieviškąjį Ego (Realybę), pakyla prie AŠ ESU TAS, KAS AŠ ESU Buvimo. Siela, pasirinkusi išgarsinti žmogiškąjį ego (nerealybę), patiria antrąją mirtį; jos sąmonė, atsiskyrusi nuo savojo AŠ, visam laikui ištrinama, o visos energijos, vienu metu perėjusios per šventąją ugnį, grįžta į Didžiąją Centrinę Saulę, kad būtų perpoliarizuotos (Apr 20:6,11-15; 21:8; Apd 17:26)
2014 © Sirijus