(Žodis, turintis tą pačią šaknį kaip ir “motina”). Materija yra Dievo liepsnos mater-ializacija, priemonė, kuria Dvasia “fiziškai” įgyja ketvirtąjį išmatavimą ir formą per moteriškąjį, arba neigiamąjį, Dieviškojo Prado poliariškumą. Terminas vartojamas apibūdinti būties planams, atitinkantiems visuotinę taurę, arba matricą ir ją sudarantiems; čia nusileidžia Dievo Šviesa, kuri priimama kaip Motina. Būtent per šį Pačios Savęs Dievo Dvasios Motiniškąjį aspektą Tėvas ugdo Kristaus, Dievo Sūnaus sąmonę savo vaikuose, kaip Kristaus AŠ supratimą per triklostę liepsną – Dieviškąją kibirkštį ir jų būsimojo bendrojo paveldėjimo antspaudą. Siela, nusileidžianti iš Dvasios plano, apsigyvena Materijoje laike ir erdvėje, siekdama savo dvasinės-fizinės evoliucijos, kuriai būtinai reikia Dievo energijų savivaldos, protingai taikant laisvą valią. Keturi žemieji žmogaus kūnai, planetos ir pasaulių sistemos, kvadrantai ir kosminės jėgos – egzistuoja tam tikruose Materijos dažniuose ir juos sudaro.