Netikėk, jei kas nors tau sako, kad esi niekam tikęs. Tai baisus ir nuodėmingas melas. Kol gyveni, turi tūkstančius galimybių patirti permainas. Neabejok: geresnioji gyvenimo pusė dar tik prieš akis.
Netikėk, kad stebuklas negali įvykti tavo gyvenime. Meldžiu, kad visi Viešpaties palaiminimai šią akimirką pripildytų tavo pavargusią širdį, o sieloj atsivertų vartai, pro kuriuos pamažu džiaugsmas stiprėja.
Netikėk, kad esama nuodėmių, už kurias nebūtų atleidimo. Jei supranti labai nusidėjęs, žinok: malonė jau aplankė tavo širdies pastogę, todėl drįstu tarti tau žodžius, kažkada pasakytus Žodžio: „ramus kelkis ir eik!”
Kartais sutinku žmonių, kurie tvirtai tiki savo tikėjimu kitiems žadėdami pragarą, jei kažkas netikės taip kaip jie. Prisipažinsiu nejauku su jais būti. Tu, be abejo, taip pat tokių sutiksi. Netikėk, kai jie sakys, kad Dievas nėra pajėgus tau atleisti. Dar tau negimus tavo nuodėmės buvo tau atleistos. Priimk šį atleidimą, kad tavo širdis būtų pertekusi džiaugsmo ir dėkingumo.
Netikėk, kad Dievas iš savo meilės lauko ką nors išstumia į pakraštį. Jo akyse mes visi esame vienodi vargšai, reikalingi Jo gailestingumo ir mūsų silpnumą pranokstančios meilės. Tačiau Jo meilė žadina mūsų meilę, Jo gailestingumas moko mus būti gailestingais.
Netikėk, jei kas nors tau sakys, kad esi negeras. Gal net pats nesuvokdamas jis tik padidins tamsą ten, kur ir taip tamsu, pagilins liūdesį ten, kur ir taip liūdna. Galiu tvirtai pasakyti, kad sutikau patį nuostabiausią žmogų pasaulyje. tas žmogus – tu.
Netikėk jokiomis taisyklėmis, kurios išskiria tave iš kitų žmonių siekiant tave sumenkinti. Atsimink, kad nėra jėgos, kuri sustabdytų tavo mintis ar dvasios skrydį. Niekada ir niekas tavo vidinės laisvės nesugebės uždaryti į jokią nelaisvę.
