Reinkarnacija

Reinkarnacija(lot. reincarnatio – sugrįžimas į kūną) reiškia tikėjimą, kad esminė žmogaus dalis (siela, dvasia, Aš) po jo mirties įsikūnija į kitą žmogų. Kiti šio reiškinio pavadinimai: persikūnijimas, sielos keliavimas, metempsichozė (gr.) arba (dviprasmiškai) atgimimas.
Tikėjimo reinkarnacija šaknys glūdi Indijoje, induizme. Upanišados (VIII a. pr. m. e.) moko, kad kitame gyvenime reikia laukti atpildo už šio gyvenimo darbus. Žmogaus karma („geri ir blogi darbai“) nulemia, į kokią būtybę įsikūnys jo siela ir kokį likimą reikės iškentėti.
Remiantis vėlesniais raštais, Vedanta, meditacijos ir pažinimo dėka žmogus gali pažvelgti į reinkarnacijų grandinę, suprasti savo ankstesnius įsikūnijimus.
Budizme irgi yra išlikęs tikėjimas reinkarnacija, kur į kitą gyvenimą perkeliamas ne Aš ar siela, o psichinių ir dvasinių energijų kompleksas. Persikūnijimo ratas gali būti nutrauktas tik meditacijos pagalba, kai karma ar tuo pačiu kitas gyvenimas pagerinami gerais darbais.
Antikinėje Graikijoje reinkarnacijos mokslui atstovavo tokie filosofai, kaip Pitagoras (maždaug 500 m. pr. m. e.), Empedoklas (apie 450 pr. m. e.) ir pirmiausia Platonas (apie 400 pr. m. e.), kuris šį mokslą iš esmės suformulavo. Naujajame platonizme ir naujajame pitagorizme reinkarnacijai visi pritarė.
Su reinkarnacijos mintimi susiduriama ir kitose religijose bei kultūrose: gnosticizme ir manicheizme pirmajame amžiuje po Kristaus, taip pat keltų ir kinų tradicijose.
Daugelis Europos mąstytojų atstovavo reinkarnacijos mokymui ar rodė jam simpatiją. Tai buvo D. Bruno, I. Kantas, G. E. Lesingas, J. K. Lavateras, J. V. Gėtė, Fridrichas Didysis, V. Humboltas ir D. Humė. Ypač ryški budizmo įtaka A. Šopenhaueriui ir R. Vagneriui. Teosofijai ir antroposofijai taip pat turėjo įtakos indiškos idėjos, kurios naujaisiais laikais buvo daugiau propaguojamos Vakarų pasaulyje ir pažintos pagal „New Age“ suformuluotą mokymą.
Origenas Aleksandrietis(apyt.185-254m.po Kr.) išdėstęs Jėzaus mokymą apie reinkarnaciją ir Dangiškąją Hierarchiją. Vėliau dogmatiškai nusiteikę katalikų bažnyčios vadovai sunaikino didesnę Origeno darbų dalį;
Tarp žinomų asmenybių, kurios naujausiais laikais atstovavo reinkarnacijai, yra aiškiaregys Edgaras Keisas, įkūręs „Krikščionių mokslo“ (angl. Christian Science) judėjimą, Ronas Hubartas, mirties tyrinėtoja Elizabeta Kiubler?Ros ir aktorė Šerli Maklain. Tos pačios krypties buvo ir šitokie judėjimai kaip: „Krikščionių sąjunga“ (vok. Christengemeinschaft), „Ciūricho dvasingoji ložė“, „Universalus gyvenimas“ („Jėzaus Kristaus grįžimo judėjimas“) ir įvairūs spiritistiniai bei naujojo apreiškimo judėjimai.
Pakylėtieji Valdovai apie reinkarnaciją:
“Deja, žmonijos dauguma vis dar netiki reinkarnacija ir gyvena taip, lygtai priekyje būtų tik mirtis. Kiekvieną kartą, kai jūs panašiai mąstote, jūs ribojate savo galimybes ir nutraukiate jūsų ryšio su aukščiausiomis oktavomis ir mumis, Pakylėtųjų Pulkais;
Karmos Įstatymas ir persikūnijimo arba reinkarnacijos Įstatymas – štai du svarbiausi įstatymai, kurie turi būti studijuojami jūsų mokymo įstaigose lygiai su fizika, matematika ir chemija. Ir patikėkite manimi, kad nauda iš šių įstatymų studijavimo bus žymiai didesnė, negu nauda studijuojant Niutono ir Paskalio dėsnius;