AŠ ESU Atėnė Paladė, atėjusi pas jus.
Todėl, kad atėjo mano laikas duoti savo pamokymus ir palinkėjimus tiems nuoširdiems Tiesos ieškotojams, kurie išreiškia susidomėjimą mūsų duodamu Mokymu.
Turiu jums pasakyti, kad ne visada būname patenkinti mūsų mokymo rezultatais. Būna laimingų momentų, kai nuo mūsų žodžio užsidega žmonių širdys, ir pasitenkindami pažymime, kai žmogus tiesiog akyse pražysta. Visa jo būtybė nušvinta Tiesos Šviesa ir Meilė, Dieviškoji Meilė tiesiog trykšta iš šio žmogaus akių.
Būna ir priešingų pavyzdžių. Kai žmogus vargais negalais suranda mūsų Mokymą, Laiškus, kuriuos mes duodame. Kurį laiką jis sužavėtas, bandydamas suprasti mūsų duodamus Žinių pagrindus. Tačiau praeina laikas ir žmogus nustoja skaitęs mūsų Laiškus bei išeina ieškoti Tiesos visiškai kitoje vietoje.
Tokiais atvejais mes labai apgailestaujame, tačiau nieko negalime padaryti, nes Laisvos Valios Įstatymas neleidžia mums įsikišti į žmonių sprendimus.
Vis dėlto mes nenustojame turėti viltį, kad anksčiau ar vėliau žmonija įstengs įveikti nerealios savo dalies pasipriešinimą ir ištrūks, pagaliau, į Dieviškosios minties platybę.
AŠ ESU Atėnė Paladė, Tiesos Deivė, taip pat aš kuruoju daugelį kitų žmogiškojo gyvenimo sričių. Ir šiandieną dėl mūsų su jumis susitikimo aš jaučiu ypatingą džiaugsmą todėl, kad šį mano Laišką aš duodu mano mylimos Elados teritorijoje.
Ak, jūs negalite įsivaizduoti, kaip aš džiaugiuosi, kaip virpa mano būtybė!
Senoji Elada. Kiek daug šimtmečių praėjo, kai šioje vietoje gyvenantys žmonės mane garbino, statė man skirtas šventyklas ir šventoves.
Praėjo nemažai laiko ir dabar žmonės garbina kitus Dievus. Tačiau aš neprarandu vilties, kad kažkada ateis metas ir visi žmonės persiims bei prisipildys ta Dieviškąja Tiesa, kad visas pasaulis savimi išreiškia tik Dieviškosios Tiesos apraišką.
Ir visas pasaulis savimi išreiškia Dievo dovaną jums, jūsų sieloms, kad padėtų joms vystytis ir pažinti save bei supantį pasaulį.
Tiek daug šiame pasaulyje nuostabaus ir žavinčio. Tiek daug to, ką Dievas žmonijai davė visiškai nemokamai kaip Dieviškąją dovaną. Tai saulėtekiai ir saulėlydžiai, tai saulės šiluma, tai paukščių čiulbėjimas, tai gėlių žydėjimas, tai vėjo ūbavimas ir upelių čiurlenimas.
Tiek daug Dievas žmonijai davė kaip dovaną!
Tačiau žmonija nusisuko nuo Dieviškųjų dovanų. Ir netgi nemirtingumo dovanos, dovanotos jūsų sielai jos sukūrimo metu, daugiau jūs jos neįsisavinate.
Jūs su stebinančiu užsispyrimu kuriate savus bedieviškus pavyzdžius ir garbinate juos panašiai kaip garbinamas aukso veršis bei maitinate juos savo Dieviškąja energija.
Kažkada tai aš galėjau būti tarp žmonių. Tai buvo tolimaisiais laikais. Ir aš kalbėjau žmonėms apie tai, kad ateis laikas ir jie pamirš apie Dievą, pamirš apie mano egzistavimą. Niekas manimi netikėjo.
Ir dabar, kai aš jums kalbu apie Dievą, apie Pakylėtuosius Valdovus, labai mažai kas gali patikėti mūsų egzistavimo realumu.
Todėl, kad jūsų sąmonėje yra begalė informacijos, bet Tiesa, Dieviškoji Tiesa jus paliko.
Todėl pagrindinė jūsų užduotis bus sugrąžinti į jūsų pasaulį Dieviškąją Tiesą ir jai pavymui į jūsų pasaulį sugrįš Dieviškoji harmonija, Dieviškoji ramybė ir jūsų egzistavimas prisipildys prasmės.
Dabar esate panirę į jūsų sugalvotas problemas. Jus rimtai jaudina tai, kas nėra verta jūsų dėmesio. Jūs nugramzdinti į tas problemas ir situacijas, kurių jūsų pasaulyje neturi būti. Ir kuo daugiau dėmesio skiriate šioms situacijoms, tuo vis labiau maitinate jas savo Dieviškąja energija.
Visiškai išgalvoti dalykai, kuriuos tiražuoja masinės informacijos priemonės, jūsų energijos pagalba įgyja visai fizinius kontūrus.
Jūs nuolankiai pakišate savo būtybę po ištisa melo srove, kurią tiražuoja masinės informacijos priemonės, ir šis melo srautas neša jus bei priverčia atlikti tuos veiksmus, apie kuriuos jums bus gėda prisiminti po jūsų fizinio kūno mirties, kai pateksite į mūsų buveines. Pasibaisėdami prisiminsite tas situacijas, kurias jūs patys sukūrėte įtakojami melagingų įtaigų ir aiškaus melo.
Aš ir kiti Valdovai nuolatos susiduriame su tomis sielomis, kurios negali išeiti iš šoko, kai prieš jų žvilgsnį iškyla visas paskutinio įsikūnijimo metu sukurto blogio siaubas.
Daugelis šių sielų vėl ruošiasi įsikūnyti, kad išpirktų savo nuodėmes, savo nešvarius poelgius. Tačiau mes matome, kad siela gavo tokią didžiulę traumą, kad prireiks daugelio šimtų metų, kad ji vėl galėtų įgyti Dieviškąją ramybę bei harmoniją ir nusileistų į įsikūnijimą, turėdama visiškai įsisavintą norą atidirbti savo karmą.
Aš žinau ir matau, kaip kartais būna sunku tų žmonių sieloms, kurie ateina į įsikūnijimą atidirbti baisių praeities nuodėmių. Šie žmonės kenčia ir jiems gresia baisūs išbandymai.
Ir reikia sutelkti visą drąsą, išreikšti didžiulį pasiaukojimą, kad deramai pereitumėte visus išbandymus ir vėl krauju nesuteptumėte savo rankų. Todėl, kad žmogus, paėmęs į rankas ginklą, kad atkeršytų, ir susitepęs savo rankas krauju, daugeliui įsikūnijimų atima iš savo sielos galimybę veržtis dvasiniu keliu.
Priešingai, žmogus, įveikęs norą atkeršyti ir nuolankiai iškęsdamas jo daliai išpuolusius išbandymus, kitame įsikūnijime atveria sau Dieviškąjį Kelią.
Taip pat aš esu Deivė, mokanti karybos meno srityje. Ir paprastai, kai savo buveinėje duodu pamokymus, aš sielas mokau atpažinimo dėl ginklo panaudojimo. Ir jeigu jūs ginklą į rankas imate ne dėl to, kad atkeršytumėte ir ne dėl savanaudiškumo, kaip tai daro samdiniai bei žudikai, o su vieninteliu kilniu tikslu apginti savo tėvynę, savo namus, savo šeimą, tai netgi jūsų įvykdytos žmogžudystės karma bus daugelį kartų lengvesnė, nei tų žmonių karma, kurie žudo dėl pasipelnymo ar dėl naudos.
Yra skirtingi motyvai, dėl kurių žmonės ima į rankas ginklus. Deja, kaip ir prieš tūkstančius metų, žmonijos karma negali būti išnarpliota be prievartos ir kraujo praliejimo.
Tačiau bet kurį kraujo praliejimą reikia priimti kaip pamoką jūsų sielai. Ir teisinga reakcija, teisingas to, kas vyksta, įvertinimas savo sąmonėje gali atidirbti prievartos karmą jūsų sąmonėje, be tolesnio nusodinimo į fizinį planą naujos prievartos pavidalu.
Tokiu būdu aš mokau įveikti prievartą sąmonėje.
Nuostabu bus jums išgirsti, tačiau žymiai didesnė karma sukuriama ne žmonių, kurie prievartauja, o tų žmonių, kurie šią prievartą palaiko savo sąmonėje.
Todėl, kad dabar vykdoma prievarta yra tos agresijos pasekmė, kuri anksčiau apsigyveno jūsų sąmonėje. Tačiau jeigu dabar jūsų sąmonėje yra agresija, tai ji bus sekančio kraujo praliejimo priežastis.
Iš pradžių jūs savo sąmonėje sukuriate sąlygas augti neapykantai, priešiškumui ir agresijai, po to visa tai nusėda į fizinį planą kaip karai, kraujo praliejimai, teroristiniai aktai.
Pamąstykite apie mano šiandieninius žodžius. Ir nekurkite būsimų nelaimių priežasčių.
AŠ ESU Atėnė Paladė
2014 © Sirijus